Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla yra specialiosios paskirties ugdymo įstaiga vaikams, turintiems klausos negalią, vienintelė Aukštaitijos regione teikianti valstybinius standartus atitinkantį ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, vykdanti pagrindinės mokyklos ugdymo rezultatų patikrą.
Institucijos misija. Mokykla, vaikams, turintiems klausos negalią, įgyti pagrindinį išsilavinimą, ugdanti savarankišką asmenybę, gebančią socializuotis ir integruotis į girdinčiųjų visuomenę, pasinaudojant mokykloje įgytomis kompetencijomis.
Vizija. Mokykla sutrikusios klausos vaikams Aukštaitijos regione taps moderniu ugdymo centru, atitinkančiu vaikų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikius, vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos.
Filosofija. Tikroji gyvenimo pilnatvė – atsakingas ir sąžiningas žmogaus ugdymas. Mokykloje kuriama aplinka, kurioje kiekvienas jaučiasi laisvas, mylimas ir saugus.
Mokyklos oficialusis pavadinimas – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, trumpasis pavadinimas – Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla. Mokykla įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 191816651.
Mokyklos istorija: Katalikiškoji kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla įsteigta 1993 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 1993 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 11-6. Steigėjai – Panevėžio miesto taryba ir Švenčiausios Trejybės bažnyčia. Įkūrėjas – vienuolis marijonas kun. dr. Petras Kavaliauskas (1959–2011), kuris nuo įkūrimo iki 1998 m. vadovavo mokyklai. Nuo 1998 m. liepos 1 d. mokykla miesto Tarybos 1998 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 13-9 „Dėl Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos reorganizavimo” reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1303 „Dėl Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos steigėjo funkcijų ir turto perdavimo” nuo 2004 m. sausio 1 d. mokyklos steigėjo funkcijos perduotos Panevėžio apskrities viršininkui. Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pavadinimo pakeitimo” mokyklos pavadinimas pakeistas į pavadinimą Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė internatinė mokykla. Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-165 „Dėl Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės internatinės mokyklos pavadinimo pakeitimo“ mokyklos pavadinimas pakeistas į pavadinimą Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.1-52-18 „Dėl sutikimo perimti valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų teises, pareigas, turtą ir turto perdavimo bendrojo lavinimo mokykloms“ perėmė mokyklos teises ir pareigas.
Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.
Mokyklos priklausomybė – Savivaldybės mokykla.
Mokyklos savininkė – Panevėžio miesto savivaldybė.
Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės taryba. Mokyklos buveinės adresas: Parko g. 19, LT-37326 Panevėžys.
Mokyklos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.
Mokyklos tipas – pagrindinė mokykla.
Pagrindinė paskirtis – specialioji mokykla klausos sutrikimą turintiems mokiniams iš visos šalies.
Į mokyklą priimamai vaikai nuo ikimokyklinio amžiaus iki 21 metų, kuriems pedagoginė psichologinė tarnyba nustatė didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius. Klasės mokinių vidurkis – 7 mokiniai.
Mokymo kalbos: lietuvių (valstybinė), lietuvių gestų kalba.
Mokykloje yra bendrabutis. Bendrabučio buveinės adresas: Parko g.19, LT-37326 Panevėžys.
Mokyklos veiklos tikslas – plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijų, būtinų sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą.
Kalba ir bendravimas. Kurčiųjų gimtoji kalba yra gestų kalba, o vėliau apkurtusių – žodinė kalba, kurią jie išmoko prieš apkursdami. Skiriasi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendravimas, kultūra ir kai kurie specialieji poreikiai. Kurtieji yra laikomi kalbine ir kultūrine mažuma. Jų kultūrai daro įtaką klausos sutrikimas ir gestų kalbos specifika. Su neprigirdinčiais mokiniais bendraujama žodinės kalbos metodu. Jiems gestai – pagalbinė priemonė. Kurti mokiniai ugdomi ir su jais bendraujama bilingviniu metodu ir totaliosios komunikacijos metodu : taikomos žodinės kalbos formos- rašytinė ir sakytinė kalbos, daktilė, gestų kalbos formos – gimtoji gestų kalba ir kalkinė gestų kalbos.
Ugdymas. Visiems mokiniams skiriamos specialiosios pamokos tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratyboms. Daug dėmesio skiriama mokinių integracijai į girdinčiųjų visuomenę.
2006 m. mokykloje įsteigta priešmokyklinio amžiaus (5-6 m.) vaikų ugdymo grupė, o nuo 2008 m. grupę papildė ikimokyklinio amžiaus (2-5 m.) vaikai. Ši mokykla Panevėžyje yra centras, kuris konsultuoja bei teikia specialiąją pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams), artimiesiems ir visiems, besidomintiems vaikų, turinčių klausos negalią, ugdymu.
Veikia pradinio ugdymo klasės, kuriose visus dalykus: lietuvių kalbą, matematiką, pasaulio pažinimą, dalykinę praktinę veiklą, dailę ir kūno kultūrą, išskyrus lietuvių gestų kalbą, muzikinę ritmiką, tikybą dėsto vienas mokytojas. Pagrindinio ugdymo visus dalykus: lietuvių, lietuvių gestų, anglų kalbas, matematiką, gamtą ir žmogų, biologiją, fiziką, chemiją, informacines technologijas, istoriją, pilietiškumo pagrindus, geografiją, ekonomiką, dailę, technologijas, kūno kultūrą, žmogaus saugą dėsto mokytojai specialistai.
Mokyklos resursai, ištekliai. Mokykloje dirba 52 darbuotojai, iš jų – 31 kvalifikuotas mokytojas, gebantis bendrauti lietuvių gestų kalba, išklausęs ilgalaikius lietuvių gestų kalbos kursus. Pagal sutrikusios klausos asmenų ugdymo ir socializacijos koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1997 m. birželio 26 d. kolegijos nutarimu Nr. 39, formuojant kurčiųjų kalbinės ir kultūrinės grupės savimonę ir identitetą, svarbu, kad ugdymo įstaigose dirbtų suaugę kurtieji. Dirba 8 mokyklos darbuotojai, turintys klausos negalę.
15 mokytojų be dalykinio aukštojo išsilavinimo turi dar ir surdopedagoginį išsilavinimą.
Nuo 1998 m. mokyklai vadovauja direktorė – DANUTĖ KRIŠČIŪNIENĖ.
Nuo 2009 m. mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui – LINA BARTNYKIENĖ.
Direktorė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui turi dalykinį aukštąjį ir surdopedagogo išsilavinimą, direktorė II, direktoriaus pavaduotoja ugdymui – III vadybinę kategoriją. Direktorė Danutė Kriščiūnienė dar yra baigusi universitetines antrosios pakopos (magistrantūros) studijas, įgijusi edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Mokykla yra nuolat besimokanti organizacija. Suformuota visavertė komanda mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų ir kompleksinių negalavimų. Dirba sveikatos priežiūros specialistai, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, kineziterapeutas, mokytojo padėjėjai.
Mokyklos statiniai. Mokyklos pastatas statytas 1976 metais. Bendras mokyklai priklausančių pastatų plotas 2156,36 m2, iš jų šildomas plotas 2141,4 m2, vienam mokiniui tenka bendro mokyklos pastatų ploto 38,51 m2. Mokyklos klasių patalpų bendras plotas 532,7 m2. 2004 m. buvo atlikta mokyklos pastato pirmo korpuso rekonstrukcija – pastatytas 3 aukštas, įrengta mankštos salė ir mokymo klasės. Rekonstrukcijos kaina – 452745 Lt. Rekonstrukciją finansavo iš JAV Gynybinio bendradarbiavimo štabo EUCOM humanitarinės paramos lėšų. Įrengta erdvi mankštos salė bei konferencijų salė su modernia aparatūra, muziejus, persirengimo kambariai, dušai, klasės, kabinetai.
2009 m. atlikta mokyklos pastato rekonstrukcija iš Valstybės biudžeto lėšų už 214993,09 Lt – visiškai atnaujinta valgyklos įranga ir patalpos, atliktas laiptinių ir bendrabučio patalpų remontas. 2011 m. atlikta mokyklos pastato renovacija: pakeisti langai ir durys, apšiltintos sienos, atlikta stogo dangos rekonstrukcija apšiltinant, šildymo sistemos rekonstrukcija, vėdinimo sistemos modernizacija, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemos rekonstravimas, pirmo aukšto grindų apšiltinimas. Lėšos rekonstrukcijai skirtos ES struktūrinių fondų ir Valstybės biudžeto. Atlikta darbų už 2060286,36 Lt.
Atnaujinta kompiuterių klasė, biblioteka – skaitykla, valgykla, bendrabutis. Internetinis ryšys yra visiems prieinamas. Lauke įrengta krepšinio aikštelė. Klasės ir kabinetai aprūpinti garsą stiprinančia aparatūra, indukcinėmis kilpomis, FM sistemomis. Visi kabinetai, sekretoriatas, biblioteka, bendrabutis yra kompiuterizuoti. Diegiamos informacinės technologijos, naudojant daugialypės terpės projektorius, interaktyviąsias lentas su mokomosiomis programomis, multimediją, nešiojamuosius kompiuterius, VEB kameras, skaitmeninį fotoaparatą, vaizdo kameras, televizorius ir kt.
Bendradarbiavimas ir bendravimas. Bendradarbiaujama su visomis Lietuvos Respublikos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklomis, ikimokyklinėmis įstaigomis, centrais, JAV ambasada, Šv. Elžbietos seserų kongregacijomis Vokietijoje ir Kaune.
Palaikomi ryšiai su Lietuvos kurčiųjų draugija ir kurčiųjų sporto komitetu, VšĮ „Surdologijos centras“, kurčiųjų reabilitacijos ir kultūros centrais, mėnraščiu „Akiratis“, miesto dienraščiais, televizijomis, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis institucijomis, rėmėjais, fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Bendraujama su giminingomis Lietuvos ir užsienio šalių ugdymo įstaigomis, keičiamasi mokytojų ir mokinių delegacijomis, dalijamasi darbo patirtimi, rengiami bendri projektai.
Projektinė veikla. Mokykla nuolat ieško papildomo finansavimo šaltinių, kurdama projektus ne tik su Lietuvos (Linas Agro, AB), bet ir užsienio šalių ( JAV, Švedijos, Vokietijos, Danijos, Airijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos) kolegomis. Aktyviai vykdoma projektinė veikla.
Mokyklos gyvenimas. Mokykloje vykdomas popamokinis ugdymas pagal mokinių pomėgius jų kalbiniams, techniniams, meniniams, sportiniams gebėjimams lavinti. Jo metu mokiniai plečia pažintinę veiklą, ieško ir randa naujovių, prasmingai leidžia laisvalaikį. Mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiuose jaunimo festivaliuose, tarptautiniuose vaikų ir jaunimo teatrų projektuose, patys organizuoja įvairius renginius.
Kultūrinė veikla kurtiesiems – ne tik būdas išreikšti save, savitai atspindėti visuomenės ir bendruomenės reiškinius, bet ir viena svarbiausių integracijos į visuomenę bei užimtumo formų. Kiekvieną mėnesį eksponuojamos mokinių, mokytojų bei žinomų dailininkų parodos.
Mokiniai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į mokyklą, o po pamokų ir užsiėmimų grįžti namo, – nemokamai apgyvendinami bendrabutyje. Visos kelionės išlaidos kompensuojamos.
Mokykla turi du automobilius: VOLVO ir VW GOLF, 8 vietų mikroautobusą – VW „Caravelle“ ir geltoną mokyklinį autobusą – VW „CRAFTER“, kuriais vežiojami mokyklos mokiniai.
Mokiniai, gyvenantys bendrabutyje, mokyklos ES reikalavimus atitinkančioje valgykloje maitinami nemokamai keturis kartus per dieną pagal LR Vyriausybės skirtą pinigų sumą. Visi besimokantys mokiniai turi galimybę kasdien valgyti šiltą ir kokybišką maistą.
Artimiausio laikotarpio prioritetinės kryptys: švietimo pagalbos teikimo tobulinimas, stiprinant komandinį darbą bei mokyklos bendradarbiavimo struktūros gerinimas su aplinka (socialiniais partneriais, mokyklos savivalda, tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais, JAV ambasada.