Užgavėnės – žiemos virsmo į pavasarį šventė, žiemos palydos ir pavasario žadinimas, linksma ir triukšminga šventė, kuri visada būna antradienį, švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Užgavėnėmis prasideda priešvelykinio susitelkimo metas – Gavėnia. Nors šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną prasideda pasninkas. Tikima, kad jei per Užgavėnes daug ir sočiai valgysi, tai būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų. Tradiciniai Užgavėnių valgiai – blynai, šaltiena, šiupinys, spurgos. Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krėsdavo pokštus, dainuodavo, stengdavosi pavogti kokį nors buities rakandą. Persirengėliai vaizduodavo mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Deginama šiaudinė Morė – vejama žiema. Svarbi ir Lašininio bei Kanapinio dvikova. Kanapinis su Lašininiiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.
Mokyklos bendruomenė jau antri metai iš eilės, mokyklos direktorės Sandros Jakštienės kvietimu, Užgavėnes šventė Panevėžio „Saulėtekio” progimnazijos stadione. Netrūko gerų emocijų bei žaidimų. Džiugino visų puiki nuotaika ir draugiškumas. Kaip ir kasmet, mokiniai ir mokytojai šventei ruošėsi labai atsakingai: visi bendruomeniškai gaminosi kaukes bei aprangą. Neapsieita be Kanapinio ir Lašininio kovos, Užgavėnių simbolio – Morės – deginimo. Grįžus į mokyklą, laukė skanūs blynai.
