Graži Lietuva – tai gražus žmogus, pilnas gerumo, meilės, atjautos. Tai darbščios, kūrybingos dvasios, aukštos moralės žmogus, savo fizine ir intelektualine veikla saugantis ir gausinantis grožį gamtoje ir visuomenėje. Nes grožis – tai gėris (Justinas Marcinkevičius).
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos edukacinės erdvės rugsėjo 27 – ąją pasipildė dar vienu nuostabiu augalu – koloniniu ąžuolu, kuris puikiai jaučiasi pasodintas mieste. Jis, jau penktasis ąžuolas, pasodintas mokyklos teritorijoje ypač išskirtinei progai. Šįkart – Lietuvai pagražinti draugijos 100 – mečiui paminėti. Tądien į mokyklos teritoriją sugužėjo ne tik mokiniai, mokytojai, darbuotojai, bet ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus nariai, vienuolės, esperantininkai, veiklios moterys, Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio filialo (TAUPF) ir kiti garbūs svečiai.
Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė (straipsnio autorė) papasakojo, kad Lietuvai pagražinti draugija 1921–1940 m. veikusi ir 1995 m. atkurta visuomeninė organizacija, kurios veiklos tikslai yra visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymas bei kraštotvarka, aplinkosauga, ekologinis švietimas, gamtos ir kultūros paminklų apsauga.Pasidžiaugė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metais sukanka 100 metų nuo Lietuvai pagražinti draugijos įkūrimo, vertindamas tai, kad Lietuvai pagražinti draugija telkė visuomenę, ugdė pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, 2021 metus paskelbė Lietuvai pagražinti draugijos metais. Teigė, kad savaitgalį vyko didelė Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) įkūrimo 100-mečio minėjimo jubiliejinė šventė Panevėžio mieste. Žmonių koloną po Šv. Mišių Kristaus Karaliaus katedroje lydėjo pučiamųjų orkestras bei kariškiai, salėje sukosi ne tik vyresniųjų, bet ir jaunimo poros, aidėjo skambios lietuviškos dainos, sveikinimo žodžius sakė miesto, Lietuvai pagražinti draugijos vadovai, LR Seimo nariai, kariškiai, svečiai…
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotoja Bronė Slapšienė akcentavo, kad visuomeninė organizacija intensyviai dirba, steigiami draugijos skyriai rajonuose ir kaimuose, organizuojamos konferencijos, seminarai, suvažiavimai, skelbiami gražiausių sodybų, gyvenviečių, daugiabučių namų, mokymo įstaigų konkursai, aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo talkos, rengiamos šventės istorinėms datoms atminti, paukščių sutikimo šventės bei žemės dienos minėjimai. Pristatė naujai išleistą Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus 2014 – 2020 metų veiklos metraštį. Jį padovanojo visoms miesto ir apskrities bibliotekoms, nusipelniusiems nariams įteikė medalius „Lietuvai pagražinti draugijai – 100“, puokštes bei padėkas.
Svarbiausias renginio akcentas – ąžuolo sodinimas. Ąžuolą išskirtinei progai padovanojo 2018 metų panevėžietis, mokyklos savanoris, vienas iš aktyviausių Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus tarybos narys Gintautas Šimkus.
Mokyklos kieme skambėjo dainos, eilės, klegėjo vaikų juokas… Visiems buvo gera kartu pabendrauti prie vaišių stalo, nusifotografuoti. Smagu, kad šią savaitę baigta minėti ir Pasaulinė kurčiųjų diena bei renginiai, skirti klimato kaitos savaitei. Neatsitiktinai ir šis renginys vyko prie Kurčiųjų parko, pasodinto prieš 12 metų klimato kaitos savaitei paminėti.
Norisi pažymėti, kad 1951 m. – lygiai prieš 70 metų – Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.
Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.
Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.
Džiugu, kad gražus rugsėjo oras leido susiburti gamtos prieglobstyje, simbolinį 100 – mečio ąžuolą apglėbti ne tik tautine juosta, bet ir širdžių šiluma.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė
