Kovo 14 -18 dienomis Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mažieji su nekantrumu laukė kiekvienos dienos. Jos buvo kitokios nei įprasta, tiesiog spalvotos… Pradinukai vykdė projektą “Spalvingas pradinuko pasaulis.” Vienas iš renginių, kurį pavadinome “Spalvotas mano pasaulis,”  buvo ypatingas. Salė  pasipuošė  balionų puokštėmis, ore sklandė neramus laukimas –

laukėme savo draugų iš tarpmokyklinio projekto “Draugystės ratas.” Apsisuko laiko ratas, ir vėl, jau antrą kartą, į mūsų mokyklą atriedėjo  “Draugystės ratas.” Atvyko svečiai iš Dembavos pagrindinės mokyklos, vaikų lopšelio – darželio “Jūratė,” “Šviesos” specialiojo ugdymo centro, Specialiosios mokyklos  daugiafunkcio centro bei Velžio gimnazijos. Draugystė neturi ribų – visi gali jaustis gerai ir juoktis, nepaisydami to, kad  kalba skirtingai…

Svečius pasitikome nuotaikingu muzikinės ritmikos vadovės Reginos Liutkevičienės vadovaujamų mokyklos merginų šokiu, trečiokės Justinos Čiplytės ir grupės mokytojų lietuvių gestų kalba atliekama daina. Svečių laukė ne tik šventė, bet ir didžiulis išbandymas – aktyviausi ir drąsiausi svečių atstovai mokėsi lietuvių gestų kalba padainuoti dainelę ar padeklamuoti eilėraštuką. Salę balionų puokštėmis papuošėme taip pat ne šiaip sau, antroji užduotis – kūrybingai papuošti balionus, kurie tądien simbolizavo mūsų pasaulį, spalvingą ir įdomų. Draugiškai plušėjo visi – vieni nuoširdžiai, virpančia širdele mokėsi gestų kalbos, kiti su didžiule meile ir užsidegimu puošė balionus – mažus vaikiškus pasaulėlius. Abejingų nebuvo, rezultatas puikus. Po to  – koncertas. Atlikėjams buvo įdomu parodyti, ką jie išmoko, mūsų mokyklos mokiniams malonu, kad svečiai kalba mūsų kalba… Mažieji draugai iš „Jūratės“ lopšelio – darželio padainavo dainelę apie spalvas, „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro mergaitės deklamavo eilėraštį ir džiugino linksmu šokiu, iki ašarų sugraudino Specialiosios mokyklos  daugiafunkcio centro ugdytinių ir jų mokytojų kartu atliktos dainelės,

sujaudino Dembavos pagrindinės mokyklos bei Velžio gimnazijos šokėjėliai, švelniai priminę, kad lietuviais esame mes gimę. Širdelės tuksėjo: tuk tuk… ir ne tik mūsų mažųjų šokėjėlių, vadovaujamų mokytojos Reginos.  Visų širdelės prisipildė gerumo.  Sakoma, jei savo širdyje augini medį, anksčiau ar vėliau į jį atskris čiulbantys paukščiai.

Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė dėkojo renginio organizatorėms – pradinių klasių mokytojoms Irenai Matuzevičienei, Laimutei Lazdauskienei ir Gitai Gižienei, muzikinės ritmikos mokytojai Reginai Liutkevičienei ir visiems visiems, prisidėjusiems prie to, kad į mokyklą buvo atskridę “čiulbantys paukščiai.”

Surdopedagogė metodininkė (pradinių klasių) Laimutė Lazdauskienė