„Ruošk roges vasarą, o dviratį žiemą…“, – senolių išmintį sau pritaikė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokiniai. Ir nors sniego dar vos ne iki kelių, o nosį kanda šaltukas, vieną sausio mėnesio popietę į mokyklą atvyko klubo „Dviračiai“ pirmininkas, aktyvaus gyvenimo būdo propaguotojas, dviračių takų Panevėžyje tiesimo iniciatorius Alfonsas Barauskas.
Mokyklos mokiniai ir mokytojai jau buvo susirinkę salėje, kai oriai dviratį įsivarė keistai apsirengęs garbingo amžiaus vyriškis. „Tokio svečio dar neturėjome“,- pristatė atvykėlį mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė. „Tai ratuotų oro pajėgų generolas“.
Ramiai pasistatęs dviratį, svečias pirmiausia pasiteiravo, kiek iš susirinkusiųjų turi dviračius ir jais važinėja. Pakilus daugybei rankų, aktyvaus gyvenimo būdo propaguotojas liko patenkintas ir ėmė pasakoti apie dviratį – puikią transporto priemonę, važiavimo ja privalumus.
Nepamiršo pademonstruoti ir savo aprangos, kurioje beveik kiekviena detalė – diržo sagtis, antpečiai, krepšelis prie diržo, medaliai, kepurė ir kt. aksesuarai yra pagaminti iš dviračių detalių. Vaikai atpažino ratų žvaigždutes, pompą, atšvaitus, pedalų dalis. Labiausiai svečią puošė kepurė, padaryta iš dviejų odinių dviračių sėdynių.
Pakvietęs iš salės porą pagalbininkų, supažindino su savo dviračio privalumais. Vaikams labai patiko, kad sukant priekinį ratą, stipriai švietė priekinis žibintas, ant vairo esantys stabdžiai stabdė ne tik priekinį, bet ir galinį ratus. Prieš ilgapirščius, kurie tyko „pasiskolinti“ šią puikią transporto priemonę, ponas Alfonsas turi du užraktus: vienas – įprastas lankstus, kitas – surakina užpakalinį ratą ir grandinę. Mažiesiems klausytojams generolas leido paskambinti skambučiu.
Didžiausią dėmesį svečias skyrė saugaus vairavimo dviračiu taisyklių priminimui. Kalbėjo, kad be šalmo, kurį tuojau pasimatavo septintos klasės mokinys Jonas Švalbonas, ir šviesą atspindinčios liemenės iš kiemo išvažiuoti negalima. Mieste galima važinėti tik dviračių takais arba šaligatviais, kuriuose yra dviratininkams skirtos juostos. Privažiavus sankryžą, būtina nulipti ir per gatvę dviratį persivesti. Mokiniai buvo supažindinti su informaciniu Panevėžio miesto dviračių takų žemėlapiu, kurį padovanojo mokyklos bibliotekai.
Baigdamas aktyviausius klausytojus apdovanojo atšvaitais, įvairiais lankstinukais. Vaikai, pastebėję, kad dviratininkas jau baigė pasakoti, apstojo ratu ir matavosi svečio kepurę, išbandė signalą, stabdžius, čiupinėjo originalius medalius bei kitas smulkmenas.
Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė, dėkodama ir apdovanodama svečią padėkos raštu, atkreipė dėmesį, kad tokie prasmingi susitikimai su įdomiais žmonėmis, jų išsakyti patarimai – puikiausia prevencinė priemonė. Vaikai prisimins ilgam, ko pamokė 81- erių metų žmogus kaip ir jie, turintis klausos negalią.

Surdopedagogė Palmira Stančauskienė