Visai šalia mūsų – parkuose, soduose, miškuose, netgi miestų gatvėse – gyvena daugybė paukščių. Bet tik retam kuriam iš mūsų ateina į galvą mintis, kad paukščių pasaulis gali būti kažkuo įdomus. O jis tikrai įdomus ir nepaprastai spalvingas…
Trečioji projekto savaitė – ,,Apie tuos, kuriuos pažįstam …“ (paukščiai). Savaitės renginius pradėjome interaktyviu užsiėmimu, kurio metu išgirdome sakmę „Kaip žmogus virto gandru“, susipažinome su 10 įspūdingiausių pasaulio paukščių, „apsilankėme“ Ventės rage, sužinojome, kad apuokas tikrai nėra pelėdos vyras, kad kolibris – mažas gamtos stebuklas, vienintelis paukštis, galintis judėti atbulas, kad genys negeria vandens, erelis užaugina tik vieną jauniklį ir dar daugybę įdomybių. Lankstėme draugystės paukščius, stebėjome sparnuočius mokyklos kieme.
Spalio 12 – ąją vykome į Cijonų kaimą Ignalinos rajone, dalyvavome edukacinėje programoje ,,Paukščių kaime”. Sako, kad Laimės paukštė gyvena Cijonuose. Gal… Apsilankę „Paukščių kaime’’ daugybę sparnuočių tai tikrai pamatėme, daug sužinojome apie paukščius, vaišinomės milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių ir ką tik išvirta kvapnia žolelių arbata, žąsies plunksna rašėme laišką Laimės paukštei, kurį palikome prie didžiulio Laimės paukštės lizdo. Apžiūrėjome visą ūkį su alpakomis, stručiais, pelėdomis… O triušiukus ne vienas norėjo užsikišti užantin ir vežtis namo. Kiek daug švelnumo, gerumo ir meilės mūsų vaikučių širdelėse….
Pažintį su paslaptingu gyvūnų pasauliu tęsėme Renatos ir Ramūno Lamauskų įkurtame mini zoologijos sode – Triušiukų slėnyje. 4,5 ha plote, aptvertoje teritorijoje, eksponuojama daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, taip pat turėjome galimybę pasigrožėti tauriaisiais elniais, danieliais, Kamerūno ir Boer ožkytėmis, avytėmis, alpakomis, lamomis, kupranugariais, kengūromis, arkliukais ir asiliuku, Watusi veislės karvytėmis, šinšilomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištytėmis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais, pašokinėti ant batuto, pasisupti ant sūpynių, pažaisti smėlio dėžėje, pailsėti pavėsinėje, pasigrožėti rudenėjančia gamta.
Aplankėme Ladakalnį. Tai 176 m aukščio kalnas Ignalinos rajone. Kalno viršūnėje auga ąžuolas, įrengta erdvi apžvalgos aikštelė. Nuo Ladakalnioatsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai.
Vaikams labai patiko Ginučių vandens malūnas – vienas įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių – senove alsuojantis medinis malūno pastatas, tiltas ir užtvanka. Grįžome kupini įspūdžių, pavargę, bet laimingi.
Projekto organizatorės – pradinių klasių mokytojos metodininkės
Laimutė Lazdauskienė ir Laima Palionienė
