1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Rugsėjo 25 – ąją  Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje vyko renginys „Pasaulinė gestų kalbų ir kurčiųjų diena“. Šventėje dalyvavo visa mokyklos bendruomenė. Buvo demonstruojamos skaidrės ir videofilmas apie kurčiųjų kultūrą, istoriją ir gestų kalbą. Šventės dalyviai ypač susidomėjo kurčiųjų statistika. Buvo teigiama, kad pasaulyje gyvena septyniasdešimt du milijonai kurčiųjų, turi tris šimtus natūralių gestų kalbų. Akcentuota, kad oficialios gestų kalbos yra pripažintos penkiasdešimtyje pasaulio valstybių. Buvo surengta knygų parodėlė „Tarptautinė gestų kalbų diena“, kur buvo eksponuojamos knygos gestų kalba iš įvairių pasaulio valstybių.

Šventėje dalyvavo mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė. Ji gražiai pasveikino visus kurčiuosius mokytojus, darbuotojus ir mokinius, dovanodama pintinę skanumynų ir tulpių svogūnėlių. Direktorė linkėjo visiems bendrai įkurti dar vieną edukacinę erdvę – tulpių oazę.

Lietuvių gestų kalbos mokytojas ir bibliotekininkas Vilius Glušokas padovanojo mokyklos bendrabučio mokiniams kompiuterį ir žaidimų valdymo pultelį. Taip pat įteikė direktorei Danutei Kriščiūnienei, specialiajai pedagogei metodininkei Ramunei Šveistei ir fizinio ugdymo mokytojai metodininkei Vijoletai Vanagienei sertifikatus, gautus iš Kipro kurčiųjų prezidento.

Mokykloje dirbančius kurčiuosius mokytojus ir darbuotojus asmeninėmis dovanėlėmis sveikino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos PKNPM pirmininkė Ramunė Šveistė bei Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos PKNPM pirmininkė Laimutė Lazdauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Bartnykienė, mokyklos tarybos pirmininkė Vijoleta Vanagienė.

Šventėje buvo paminėta, kad daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.

Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.

Vilius Glušokas, mokyklos lietuvių gestų kalbos mokytojas ir bibliotekininkas