Danutė KRIŠČIŪNIENĖ
Mokykla savo istoriją skaičiuoti pradėjo 1993-iųjų rugsėjo 13 d., kai marijonų vienuoliniame name buvo atidaryta katalikiška kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla, kurios steigėjas — Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Direktoriumi buvo paskirtas šviesaus atminimo marijonų vienuolis Petras Kavaliauskas. Prie mokyklos atidarymo ypač prisidėjo buvusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Veronika Vinkšnelienė, panevėžietės mamos Liucija Šiaučiūnienė ir Julija Mileikienė, Nepriklausomybės akto signataras a. a. Julius Beinortas bei tuomečiai miesto tarybos nariai.
Tačiau gyvenimas — nesustojantis vyksmas su savo kalvelėmis ir nuolydžiais. Išbandėme ir vieną, ir kitą.
Persikėlėme į patalpas Parko g. 19. Nors mokyklos steigėjas darė viską, bet dėl mažo mokinių skaičiaus finansavimo nepakako nei įstaigos patalpoms, nei aplinkai tvarkyti. Daug ko trūko. Mobilizavomės ieškoti paramos iš šalies. Ir mums pavyko.
Suradome rėmėjų iš JAV, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos. Aprūpinome mokyklą baldais, transportu, mokymo priemonėmis, buitine technika, žaislais, drabužiais. Aplinka, klasės ir patalpos tapo pritaikytos taip, kad mokiniams viskas būtų patogu ir vietoje: įrengtos ugdymosi bei gyvenimo patalpos, valgykla, transportas mokinių pavėžėjimui.
Buvo daug šeimų, kurioms taip pat reikėjo paramos, todėl teko padėti ir joms. Taigi, šį etapą vadinčiau nelengvu, o vietomis — net akmenuotu. Tačiau ir sklidinu pilnatvės, nes sutikome savo kelionėje be galo daug nuostabių žmonių. Į mokyklos bendruomenės gyvenimą nuoširdžiai įsitraukė aktyvi panevėžiečių tėvų su neįgaliais girdėti vaikais ir jų draugų bendrija „Adapta”.
Kūrėme, puoselėjome ir tęsėme tradicijas: šventėme Tarptautinę kurčiųjų žmonių dieną, sporto, metų laikų, religines ir valstybines šventes. Organizavome keliones, konkursus, viktorinas, Baltijos šalių spartakiadas, statėme pantomimos spektaklius. Pedagogai stažavosi užsienyje: Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje.
Nuolat diegėme naujoves, bendradarbiavome su analogiškomis ugdymo įstaigomis Lietuvoje ir užsienyje, kėlėme mokytojų kvalifikaciją, organizavome LGK kursus, vasaros poilsio stovyklas, vyko darbas su savanoriais iš Jordanijos, Čekijos, Lenkijos.
Mokykloje daug kartų svečiavosi Lietuvoje reziduojantys JAV ambasadoriai ir nuoširdžiai džiaugėsi mūsų bendrų pastangų rezultatu – pastatytu mokyklos trečiu aukštu, jame įrengtais papildomais kabinetais, mankštos sale. Apie mokyklos gyvenimą rašė miesto, šalies, užsienio žiniasklaida.
Mokiniai aktyviai dalyvavo respublikiniuose ir užsienio šalių konkursuose, skynė laurus sporto varžybose. Aktyviai veikė mokyklos savivalda, vyko įdomi popamokinė veikla. Daug dėmesio skyrėme mokyklos edukacinių erdvių tobulinimui ir naujų kūrimui. Į mokyklos gyvenimą aktyviai įsitraukė gamtos mylėtojas savanoris Gintautas Šimkus. Jo pastangomis mokyklos edukacinės erdvės „suskambo“ naujai. Dalyvavome ir laimėjome ne vieną miesto ir respublikos aplinkos tvarkymo konkursą. Kas 5 metai sukviesdavome draugus, garbius svečius ir apžvelgdavome svarbiausius nuveiktus darbus, pasidalindavome pasiekimų ir bendrystės džiaugsmu.
Jau išleistos 23 dešimtokų laidos, veikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė, parengiamoji, pradinio bei pagrindinio ugdymo klasės. Daug dėmesio skiriame naujų IT diegimui, profesiniam mokinių orientavimuisi pasitelkėme karjeros specialistą.
Mokyklos jubiliejus — reikšmingas įvykis ne tik mums, bet ir visai geranoriškai Lietuvos kurčiųjų bendruomenei. Džiaugiamės bendrais renginiais, projektais bei susitikimais. Deja, įsibėgėjus įtraukiojo ugdymo traukiniui, emigracijai ir migracijai mūsų įstaigos dangų vėl niaukia debesys. Mokinių mažėja, kas toliau?..
Vis dėlto tvirtai tikiu, kad mokykla toliau gyvuos ir švęs naujus jubiliejus, tik gal jau prisimatavusi naują rūbą… Tikiu, kad mokykloje ir toliau mokysis ne tik iš visos Lietuvos atvykę mokiniai, bet ir buvusių mokinių atžalos, nes tęstinumas – didelė vertybė. Tikiu, kad ir ateityje dirbs atsidavę, motyvuoti mokytojai. Kad dar ilgai Parko g. 19 skleisis geros emocijos, švieseles skleis pirmi ir paskutiniai skambučiai.
30 metų, tarsi tūkstančio mylių kelionė, prasidėjusi mažais žingsneliais, tęsiasi.
