Antrąjį birželio sekmadienį pirmą kartą Panevėžyje vykęs XII lenkų kultūros festivalis ir miesto kurčiųjų bendruomenės dainų, šokių ir muzikos fiesta, susiliejusi į vieną visumą, papuošė šiais metais Lietuvos kultūros sostine tituluojamą miestą bei pripildė miestelėnų širdis skaidrios nuotaikos ir džiugių emocijų.
Visą dieną trukusi muzikos ir draugystės šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus katedroje. Po jų – iškilminga eisena, kurią sudarė keturi pučiamųjų orkestrai, beveik dvigubai daugiau dainų ir šokių ansamblių, du chorai, tikrų tikriausi riteriai atžygiavo į miesto širdį – Laisvės aikštę.
Panevėžiečius bei iš Lenkijos ir Latvijos atvykusius šokėjus, dainininkus, muzikantus ir miesto visuomenę pirmiausia sveikino Savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius, LR Seimo narys Povilas Urbšys, Cechanoveco miesto, esančio Lenkijos šiaurės rytuose meras (burmistras) Miroslavas Rečko.
Šventėje meninę programą rodžiusi Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro judesio teatro trupė „Virpesys“, vadovaujama Genovaitės Sipavičienės bei liaudiškų šokių kolektyvas „Grandinėlė“, vadovaujamas Zitos Rimkuvienės, kaip visada, nepaliko nė vieno abejingo: kiekvienas jų pasirodymas buvo palydimas audringais plojimais ir susižavėjimo šūksniais. Per visą šventinį renginį buvo rodoma didelė pagarba kurčiųjų bendruomenei: sveikinimus, vedančiųjų kalbas į gestų kalbą vertė buvęs Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM ) mokinys Laisvidas Jakiūnas. Festivalio dalyviai ir svečiai išmoko pagrindinius kurčiųjų gestus, plojo tik kurtiesiems suprantamu gestu, iškėlę rankas į viršų.
Pasak šio renginio vienos iš organizatorių PKNPM direktorės, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ prezidentės Danutės Kriščiūnienės, festivalio tikslas – integruoti lenkų tautos tradicijas į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, puoselėti toleranciją ir pagarbą kitų tautų kultūrai, skatinti lietuvių ir tautinių mažumų kultūrinį dialogą, tarp jų ir kurčiųjų bendruomenės, kuriai visos šventės metu buvo rodomas išskirtinis dėmesys.
Moto, kuriuo vadovavosi šventės organizatoriai ir atlikėjai buvo „Laikas. Žodžiai. Galimybės“. „Kaip yra pasakęs JAV poetas Henris Vodsvertas Longfelas, „Muzika yra universali žmonijos kalba,“ todėl nebuvo gaila skirti laiko šiam džiugiam sielų pokalbiui. Kad būtų vartojama kuo mažiau žodžių, tam buvo pasitelkti gestai ir muzika, o norint parodyti miesto kultūrą, kurčiųjų meninius sugebėjimus, svečių iš Lenkijos ir Latvijos profesionalumą, mūsų draugystę ir bendradarbiavimą – buvo išnaudotos visos galimybės“, – džiaugėsi D. Kriščiūnienė. Ji pažymėjo, jog Lenkija yra būtent ta šalis, su kuria Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla įgyvendina daugiausia kultūros projektų.
Negalima nepaminėti ir dar vienos šios renginio organizatorės – Kėdainių lenkų draugijos pirmininkės Irenos Duchovskos. Jos pastangų ir neišsenkančios energijos dėka, Panevėžiui ir panevėžiečiams jau ne vieną kartą buvo pristatyti garsūs Lenkijos dainų ir šokių kolektyvai, pripažinimo visame pasaulyje sulaukę chorai, žymūs šios šalies atlikėjai.
Renginio organizatorė D. Kriščiūnienė teigė, jog tik muzika gali išskelti ugnį iš žmogaus sielos. „Mūsų sielos tądien visų – ir festivalio rengėjų, ir dalyvių, ir žiūrovų tiesiog liepsnojo nuo ugningų pasirodymų, žiūrovų aplodismentų, puikios nuotaikos ir supratingų geradarių ir rėmėjų. Nuoširdžiausia padėka Panevėžio miesto savivaldybei, A.Guogos paramos fondui, kunigo Alfonso Lipniūno kultūros centro savanorių koordinatoriui Borisui Bylinskiui ir savanoriams, UAB „Deguonies sistemos“ direktorei Renatai Ragaišienei, parduotuvės „Žaliasis koralas“ direktoriui Petrui Zupkai, UAB „Pas Katiną“ vadovui ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariui Jonui Katinui, TS LKD Panevėžio rajono skyriaus pirmininkui Algirdui Budriui, TS LKD Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariui Osvaldui Dirsei, VšĮ „Pagalbos centras“ Panevėžio skyriaus direktorei Valei Palchovienei ir savanoriams, Panevėžio politikių klubui „Veiklios moterys“ ir kt.“
Laima LAPĖNIENĖ
Nuotr.:
