Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs tiek su savo paties buvimu, tiek su kitais. Todėl įaugimas į kalbą yra išgyvenamas kaip kažkas be galo sava ir įprasta. Žmonės gyvena panardinti joje, dažnai nejausdami, nemąstydami jos – kaip oro, kuriuo kvėpuoja. Pajunta ją tik susidūrę su kita, svetima kalba, jiems nesuprantama ar vos pramokta. Tuomet patiria, koks džiaugsmas sutikti savo gimtąja šnekantį. Jis iš karto pasidaro artimas, tarsi net giminė per tą kalbos bendrumą. Prisirišimas prie gimtosios kalbos žmogui yra savaiminis, instinktyvus, kaip stipri ir aiški jo žmogiškosios esmės apraiška.
Šviesios atminties profesorė Vanda Zaborskaitė
Nuo 1997 metų įkurta Lietuvos surdopedagogų asociacija ( LSA). Oficialiai įregistruota prieš devynerius metus. LSA įkūrėja ir vadovė iki 2018 metų – Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (KKNUC) direktorė Laimutė Gervinskienė. Nuo 2018 metų – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) direktorė Danutė Kriščiūnienė. LSA veikloje dalyvauja per 100 surdopedagogų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio.
Vienas iš LSA pagrindinių tikslų – suvienyti surdopedagogų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų specialistų, dirbančių su klausos negalią turinčiais asmenimis bei tėvų pastangas, siekiant ugdyti sutrikusios klausos vaikų asmenybę, parengti juos socialiai prasmingam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
Šiandieną surdopedagogų bendruomenės nėra didelės. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) dirba 14 kurčių darbuotojų: 11 pedagogų ir 3 nepedagoginiai darbuotojai. Kurtieji sudaro 21,5 proc. nuo pedagoginių darbuotojų. KKNUC dirba taip pat 14 kurčiųjų. Iš jų: 9 pedagogai ir 5 nepedagoginiai darbuotojai. Kurtieji pedagogai sudaro 20 proc. pedagoginių darbuotojų. PKNPM dirba 7 kurtieji: 5 pedagogai ir 2 nepedagoginiai darbuotojai. Kurtieji pedagogai sudaro 15 proc. pedagoginių darbuotojų. Klaipėdos Litorinos mokykloje dirba 2 kurtieji mokytojai. Iš jų viena dirba ir mokytoja, ir auklėtoja. Tai sudaro 4,8 proc. pedagoginių darbuotojų. Klaipėdos technologijų mokymo centre 2019 – 2020 m. m. mokosi 18 mokinių su klausos negalia. Dirba viena neprigirdinti surdopedagogė.
Vyriausybė 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“ pripažino gestų kalbą gimtąja kurčiųjų kalba. Deja, klasifikatoriuje yra tik gestų kalba ir mokinių duomenų bazėje naudojama tik gestų kalba. Gestų kalba surdpedagoginei minčiai yra be galo svarbi, nes ji – kurčiųjų gimtoji kalba. Nemokant gestų kalbos, neįmanoma mokyti lietuvių kalbos, nes visos žinios yra perteikiamos gestų, o tik vėliau – lietuvių kalba. Lietuvių kalbos mokoma remiantis gestų kalba. Lietuvių gestų kalbos kurtieji mokosi kaip gimtosios. Lietuvių žodinė kalba jiems yra antroji kalba, kurios jie mokosi siekdami geriau integruotis į visuomenę. Beveik visą informaciją kurtieji gauna tik matydami. Todėl gestų kalba jiems formuoja jų ryšį su pasauliu. Jei kurčias vaikas kurčiųjų darželyje ar iš tėvų neišmoksta gestų kalbos iki pradėdamas lankyti mokyklą, jis mokykloje susiduria su rimtais mokymosi sunkumais, net jei jo intelektas yra normalus. O mokytojas, dirbantis bendrojo lavinimo mokykloje, tokiam vaikui, nemokėdamas gestų kalbos, negeba paaiškinti mokomosios medžiagos. Tik surdopedagogas gali kurčią vaiką visapusiškai mokyti ir lavinti.
Surdopedagoginė mintis Lietuvoje yra vienalytė. Kurtieji lietuvių kalbos, kaip valstybinės, turėtų mokytis, kad jiems būtų paprasčiau integruotis į girdinčiųjų visuomenę, nes vertėjo šalia nuolat nėra. Vadovaujantis 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 99.1.2 p. – kurčio ir neprigirdinčio mokinio ugdymo plane turi būti skiriama lietuvių gestų kalbai ne mažiau, kaip 74 pamokos, lietuvių kalbai ir literatūrai ne mažiau, kaip 222 pamokos per metus. Be abejonės, lietuvių kalba daug svarbesnė. Visos keturios mokymo įstaigos Lietuvoje vadovaujasi šiais ugdymo planais.
LSA surdopedagogu plačiąja prasme linkusi laikyti ir kurčiųjų mokytoją, ir specialistą, mokantį taisyklingos tarties, lavinantį girdėjimą, ugdantį šnekamosios kalbos įgūdžius ne tik kurčiųjų mokyklose, bet ir teikiantį pagalbą sutrikusios klausos vaikams, ugdomiems bendrojo ugdymo įstaigose. Surdopedagogas – specialistas, gebantis mokyti klausos negalią turintį mokinį žodinės kalbos, žinantis specialią kalbos gramatinės sandaros formavimo metodiką. Be surdopedagogo pagalbos kurtieji daug sunkiau integruotųsi į girdinčiųjų visuomenę. Surdopedagogo pagrindinis darbas – užtikrinti kurčiųjų sėkmingą mokymąsi inkliuziniame (įtraukiajame) ugdyme. Tai ir mokytojų konsultavimas, pagalba mokiniams pamokų metu, vertimo poreikio patenkinimas, reikalingos informacijos teikimas administracijai, mokytojams, auklėtojams, specialistams, mokinių pažangos stebėjimas, klasės valandėlių vedimas girdintiesiems apie kurčiuosius, dalyvavimas mokyklų/ centrų renginiuose, bendradarbiavimas su psichologais, socialiniais pedagogais ir daugybė kitų funkcijų, kurios susijusios su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais
Surdopedagogai teigia, kad nepakankamas dėmesys kurčiųjų mokymui valstybiniu lygiu. Trūksta metodinės medžiagos, mokymo priemonių, vadovėlių, pratybų. Bendruosiuose ugdymo planuose turėtų būti nurodytas konkretus valandų skaičius pagal atskirus dalykus sutrikusios klausos mokiniams. Kadangi jų gebėjimai labai skirtingi, vadovėliuose taip pat turėtų būti užduočių variantai. Labai reikalingi žodynui plėsti paveikslėlių žodynėliai. Netinka kurtiesiems skaitmeninės priemonės lietuvių kalbai mokyti, pateiktos Educa, Ema tinklalapiuose ar ,,Ugdymo sode.“ Netinkamai pritaikyta PUPP medžiaga. Nepatvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros programa, nors ji parengta jau 2016 m. Vaikams, besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose, kuriems atlikta kochlearinė implantacija, būtina surdopedagogo pagalba ir vaikui, ir šeimai. Surdopedagogai įžvelgė gestų kalbos poreikį ir autizmo sutrikimą turintiems mokiniams, kuriems ši kalba būtų kaip alternatyva bendravimui.
Surdopedagogui tiesiog būtinas puikus gestų kalbos mokėjimas, siekiant kokybiško bendravimo su klausos sutrikimų turinčiais mokiniais, gero kontakto užmezgimui, surdopedagogo, kaip lyderio ir autoriteto susiformavimui. Savo darbe surdopedagogai jaučia didelį administracijų palaikymą, o tai jiems yra svarbus ir didelis motyvacijos faktorius. Surdopedagogai gali būti platesnio profilio specialistais, ne vien tik tarties, kalbos, klausos lavinimo profesionalais, ypač jei kalbama ne tik apie kurčiųjų mokyklas/centrus. Vis garsiau kalbant apie integraciją, tokie specialistai privalo dirbti tose įstaigose, kuriose mokosi neprigirdintys vaikai. Surdopedagogai pasigenda tampresnio bendradarbiavimo su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pageidauja dalyvauti diskusijose pilnaverčiais partneriais, teikdami pasiūlymus ar išsakydami nuomones.
Jaunų surdopedagogų šiandien mokyklose jau pradeda trūkti, nes laikas bėga ir ilgamečiai puikūs specialistai išeina į užtarnautą poilsį. Kadangi surdopedagogai jau keliolika metų nėra ruošiami, ateityje jų labai truks. ŠU turėtų rengti surdopedagogus nemokamai, organizuoti studijas. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) palaikymą savo tiesioginiame darbe surdopedagogai jaučia nuolat, kaip pavyzdys, LKD organizuojami lietuvių gestų kalbos kursai kalbėjimo gestų kalba įgūdžiams tobulinti, konferencijų organizavimas, dalyvavimas įstaigų renginiuose, informacijos sklaida ir kt.
Tiek surdopedagogams kurčiųjų ugdyme, tiek gestų kalbai, kaip kurčiųjų gimtajai kalbai, tenka ypač svarbus vaidmuo. Ne ką menkesnis vaidmuo tenka ir lietuvių kalbai, kaip valstybinei kalbai (ypač rašytinei). Nemokėdamas rašyti ir negebėdamas suprasti rašytinės kalbos, nepadedant vertėjui, kurtysis negebės komunikuoti su girdinčiųjų pasauliu. … Gestų kalba – surdopedagogo pagalbininkė. Jos vaidmuo kurčiųjų ugdyme ypatingai svarbus, svarbi rašytinė kalba. Kalbai, jei ne sakytinei, tai rašytinei ugdyti reikia žymiai daugiau laiko ir pastangų, nei kurčiajam išmokti gimtąją gestų kalbą. Ne kiekvienas kurtysis sugeba suprantamai žodžiu reikšti mintis, nors su juo dirbtų net labai patyrę specialistai. O ir ne kiekvienas kurčiojo klausantis supras, ką kurtysis sako. Kurčias vaikas visada links prie kurčio ir bendraus gestais. Šis bendravimas jiems reikalingas kaip oras. Prabilus gestų kalba, atsiranda šypsena, sublizga akys, tampi draugu…
Surdopedagogai neįsivaizduoja kurčiųjų integracijos. Teigia, kad bus daug nelaimingų vaikų. … Dauguma surdopedagogų mano, kad kurčiųjų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas neįmanoma dėl surdopedagogų ir vertėjų trūkumo. Ne visi sutrikusios klausos vaikai gali ugdytis visiškos integracijos būdu, bet turi būti ugdymo įstaigų pasirinkimo galimybė ir teisė. Tai lemia daugelis faktorių. Todėl, siekiant sutrikusios klausos asmenims suteikti kokybišką ugdymą pagal jų specialiuosius poreikius, būtina, kad specializuotos įstaigos išliktų. Kurčiųjų centrai ir mokyklos yra labai svarbios ir reikalingos. Jose vaikai gerai jaučiasi, bendrauja, nėra patyčių. Surdopedagogai baiminasi dėl to, ką vaikai patirtų bendrojo lavinimo mokyklose. Tuo labiau, kad tokios mokyklos neturi specialistų, kad būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas. Taip pat neturi tiek gestų kalbos vertėjų, kurie stovėtų prie kiekvieno vaiko, kai jam reikia čia ir dabar susikalbėti. Kurčiųjų mokyklų uždarymas arba jų sumažinimas Lietuvoje būtų didelis minusas kurčiųjų bendruomenei. Europoje veikia daug kurčiųjų mokyklų ir su nedideliu mokinių skaičiumi. Negriaukim to, kas yra sukurta ir puikiai veikia. Šiandieną priimame iššūkį ugdyti kurčiuosius nuotoliniu būdu. Ką darytume, nemokėdami susikalbėti su klausos negalią turinčiais mokiniais, atsisėdę prieš kompiuterio ekraną? Štai taip jie jausis, jei bus vykdomas integracijos projektas. O gal kiekvienas kurtysis turės asmeninį vertėją?
Lietuvių gestų kalbos 25 – mečio proga linkiu kurtiems vaikams nuolat turtinti žodyną, ugdyti rišliąją kalbą, kad galėtų su girdinčiu žmogumi susikalbėti rašto kalba. Tėvus ir ugdytojus džiuginti išmoktais ir aiškiai ištartais žodžiais, teisingai parašytais sakiniais, sukurtais pasakojimais… Visai kurčiųjų bendruomenei – jausti šalia esantį širdimi, bandyti vilties ir gyvenimo grožio rasti mažuose dalykuose, iš kurių susideda gražiausias ir didžiausias gyvenimo paveikslas.
Lietuvos mokyklų, centrų surdopedagogų mintis apibendrino Danutė Kriščiūnienė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, Lietuvos surdopedagogų asociacijos pirmininkė