Lenkijos nepriklausomybės dienos išvakarėse Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) vyko Lenkų kultūros festivalis „Złota jesień” („Auksinis ruduo”) pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3. priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ projektą „Lenkų kultūra ir Esperanto“. Renginį organizavo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla kartu su Kėdainių lenkų draugija, Panevėžio Esperanto klubu „Revo“ bei Panevėžio politikių klubu „Veiklios moterys“. Renginio rėmėjas – Panevėžio miesto savivaldybė.

Rengiant projektą buvo išskirta problema – pernelyg mažas bendravimas tarp lenkų ir lietuvių, nepakankamas kultūrinis abiejų tautų tarpusavio pažinimas. Numatytas pagrindimas, jog kultūriniai nesutarimai tarp šių dviejų tautų turi istorines šaknis bei jaučiami ir dabartiniais laikais. Buvo apmąstyti ir pasirinkti tinkami sprendimo būdai: pabendrauti, iš arčiau pažinti tautas, sužinoti, kuo jos panašios ir kuo skiriasi per lietuvių, lietuvių gestų, lenkų  ir Esperanto kalbas.

Renginį pradėjo nuotaikinga Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos muzikos kapela „Pokūda” (vadovas Jonas Varnauskas). Į festivalį atvykusius svečius pristatė bei pasveikino PKNPM direktorė Danutė Kriščiūnienė ir Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė Irena Duchovska. D.Kriščiūnienė padėkojo I.Duchovskai, kurios dėka į Panevėžį atvyko svečiai iš Lenkijos. Paminėjo, kad festivalyje bus bendraujama lietuvių, lietuvių gestų, lenkų ir Esperanto kalbomis. Akcentavo, kad visą renginį į lietuvių gestų kalbą vers Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėja Dijana Paliliūnienė, o į lenkų – I.Duchovska, fotografuos profesionali fotografė Meilė Druktenytė.

D.Kriščiūnienė teigė, kad Lietuvos esperantininkai įtraukiami į renginį todėl, nes Lietuvos esperantininkų sąjunga šiais metais mini sąjungos įkūrimo 100 – metį, o kurtieji – 24 – ąsias gestų kalbos paskelbimo metines. Perdavė linkėjimus nuo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojo Deivydo Labanavičiaus.  Akcentavo, kad projekto tikslas buvo organizuoti festivalį, pagyvinant Panevėžio miesto gyventojų kultūrinį išprusimą, vienas kito pažinimą per lenkų, lietuvių liaudies, kurčiųjų ir Esperanto etninę kultūrą bei papročius.

I. Duchovska, pristatė kolektyvus, atvykusius iš Lenkijos: ansamblį „Oberek” (Wyszków.) bei ansamblį  „Pogranicze“ (Szypliszki).

Vida Kulikauskienė, Panevėžio Esperanto klubo „Revo“ pirmininkė, teigė, kad Esperanto kalba Lenkijoje įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą ir yra neatsiejama kultūros dalis. Supažindino su projekto uždaviniais: plėtoti ir stiprinti panevėžiečių tarpkultūrinius ryšius su lenkais, lietuviais, kurčiaisiais ir esperantininkais; skatinti, remti ir stiprinti bendruomeninę veiklą, diegiant vertybines nuostatas, padedant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams; kurti klausos negalią turintiems asmenims, esperantininkams ir miesto bendruomenei pagrindą ilgalaikiam bendradarbiavimui per kultūrinius projektus su lenkų tautybės žmonėmis, vykdyti šviečiamąją veiklą.

D.Kriščiūnienė akcentavo, kad į festivalį buvo kviečiami kolektyvai, atliekantys programą ne tik lenkų, lietuvių gestų, bet ir Esperanto kalba. Pabrėžė, kad šiais metais sukanka 160 metų nuo L. L. Zamenhofo gimimo. Jo idėjos apie Esperanto kalbą nepamirštos ir aktualios šiandieniniame pasaulyje. Šįmet Lietuvoje švenčiamos 100-osios Esperanto veiklos metinės.

Nuoširdų sveikinimo žodį festivalio dalyviams tarė LR Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius, LR Seimo nariai Povilas Urbšys ir Petras Nevulis, LR Seimo narių Bronislovo Matelio ir Guodos Burokienės padėjėjos Gražina Gaušaitė ir Vaida Pečeliūnaitė, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Loreta Masiliūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Rimantas Narkūnas, mokyklos savanoris, 2018 m. panevėžietis Gintautas Šimkus, lenkų kalbos mokytoja Regina Čirickaitė. Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto tarybos narė Viktorija Polzunovaitė, tautinių mažumų – žydų totorių, ukrainiečių, rusų, baltarusių, lenkų atstovai, esperantininkai, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ narės, PKNPM darbuotojai, mokiniai, geradariai, draugai.

Festivalio dalyvius džiugino Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokinių šokių grupės „Liepsna” bei Panevėžio moksleivių namų šokių studijos „Selevy” (vadovė Regina Liutkevičienė) šokiai:  „Išgyvenusios“, „Klasių intriga“ bei „Kitaip“. Panevėžio moksleivių namų drabužių dizaino būrelio vadovės Vilijos Andrijauskienės mokiniai pristatė drabužių kolekciją. Ne tik nuotaikingą programą parodė šokių ir dainos ansamblis „Oberek” (Lenkija, Wyszków.) bei ansamblis „Pogranicze“ (Lenkija, Szypliszki,) bet ir visus susirinkusius įtraukė į bendrą šokį. Į festivalį buvo atvykusi Rūtos Liberienės, Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė ir jos nuostabi komanda su augintiniais. Dresuoti šunys be galo džiugino įdomiu pasirodymu ir triukais.

Festivalyje muzikinį kūrinį Esperanto kalba atliko Panevėžio esperanto klubo „Revo“ narys Vilius Šidlauskas. Festivalį vainikavo lenkų, lietuvių gestų bei Esperanto kalbų pamokėlė ir bendra lietuvių liaudies daina lietuvių, lietuvių gestų, lenkų ir Esperanto kalbomis „Išėjo tėvelis į mišką“. Visi kolektyvai buvo apdovanoti dovanomis ir padėkomis.

Pasak festivalio dalyvių, tarptautinis renginys pagyvino bendruomenės gyvenimą, pasitarnavo palankaus Lietuvos, Panevėžio miesto bei jo apylinkių įvaizdžio formavimui. Tikimasi ir ateityje daugiau organizuoti tarptautinių renginių, pritraukti daugiau svečių iš užsienio, užmegzti naujus kontaktus švietimo ir kultūros srityse.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė