Pirmąjį birželio sekmadienį, pražydęs pačiomis ryškiausiomis spalvomis, Panevėžyje nuvilnijo, nuaidėjo antrasis lenkų kultūros festivalis.

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) Panevėžyje organizuojamas tarptautinis renginys tradiciškai ir iškilmingai prasidėjo Šventomis Mišiomis Kristaus Karaliaus katedroje. Šiais metais jis sutapo su Tėvo diena ir Devintinėmis – Kristaus Kūno ir Kraujo švente. Šia neeiline proga Šventas Mišias už festivalio rėmėjus, dalyvius ir organizatorius aukojo ne tik lietuviai kunigai, bet ir lenkų kunigas Ireneusz Szulc, Šventosios šeimos misionierius iš Rzeszow (Lenkija) miesto, pamokslą sakė Panevėžio Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Tikinčiuosius džiugino ir jaudino svečių iš Lenkijos atlikta giesmė lietuvių kalba, skambanti orkestrų muzika ir nuostabūs choristų balsai. Po Šventų Mišių visi iš Lenkijos ir Latvijos atvykę dainų ir šokių kolektyvai, nešini Lenkijos valstybinėmis bei savo miestų vėliavomis, priešakyje su Panevėžio vyskupu emeritu J. Kaunecku, mokyklos direktore Danute Kriščiūniene, Kėdainių lenkų bendruomenės pirmininke Irena Duchovska, Lenkijos miestų seniūnais, mokyklos mokiniais, mokytojais, tėvais ir kitais dalyviais iškilminga eisena atžygiavo į miesto širdį – Laisvės aikštę, kur ir vyko festivalis.

„Muzika – universali žmonijos kalba,“ – H. Longfelo žodžiais, atidarydama festivalį ir linkėdama visiems daug dvasios peno, sveikino jo organizatorė Panevėžyje ir renginio vedėja – PKNPM direktorė D. Kriščiūnienė. Tarptautinio renginio svečiams ir dalyviams sveikinimo žodį tarė Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas, Kėdainių lenkų bendruomenės pirmininkė I. Duchovska, Lietuvos Respublikos Seimo nario Povilo Urbšio padėjėja Gema Jurgelevičienė, Ciechanowiec (Lenkija) miesto meras (burmistras) Miroslaw Reczko, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Gabrėnienė, Visuotinės taikos federacijos Lietuvos skyriaus prezidentas Raimondas Urbonas.

Festivalyje menines programas rodė įvairių Lenkijos miestų ansambliai, chorai, šokių kolektyvai, liaudies muzikos kapelos, jaunimo pučiamųjų orkestrai ir šokėjos. Renginyje dalyvavo ir Latvijoje gyvenančių lenkų bendruomenės meno kolektyvai. Į šventinę programą puikiai įsipynė PKNPM šokių grupė „Liepsna“ bei Panevėžio moksleivių namų šokių grupė „Selevy“ (abiejų kolektyvų vadovė Regina Liutkevičienė). Festivalio baigiamasis akcentas – svečius sužavėjęs ir sujaudinęs, Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro šokėjų ir imitacinių dainų atlikėjų pasirodymas (vadovė Genovaitė Sipavičienė). Renginys buvo verčiamas į lenkų ir lietuvių gestų kalbas. Į lenkų kalbą vertė Lietuvos lenkų sąjungos Kėdainių lenkų bendruomenės pirmininkė I. Duchovska, į lietuvių gestų – Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėjos Indrė Dulskaitė ir Donata Grinevičiūtė.

Ryški, spalvinga, džiugi šventė, suteikusi daug gerų emocijų miestiečiams, miesto svečiams, o ypač kurtiesiems nebūtų įvykusi be rėmėjų. Festivalio organizatorė Panevėžyje PKNPM direktorė D. Kriščiūnienė išreiškė pačią nuoširdžiausią padėką generaliniam rėmėjui – AB „Linas Agro“ ir tos pačios įmonės komunikacijos vadovei p. Jorintai Zolubaitei, visiems rėmėjams: UAB Kalnapilio – Tauro grupei, LR Seimo nariui P. Urbšiui, salonui „Pas Mariją“, Panevėžio miesto dienraščiui „Sekundė“, LKD mėnraščiui „Akiratis“, IĮ „Šasi“ – važiuoklės ir remonto dirbtuvėms, A.Narbuto įmonei „Sąvaržėlė“, PPK „Veiklios moterys“ viceprezidentei Valei Bilienei, UAB „Officeday“, Gikniaus įmonei „Kaukas“, Panevėžio turizmo informacijos centrui, Visuotinei taikos federacijai, UAB „Linkuvos mėsa“, Panevėžio miesto savivaldybei, PPK „Veiklios moterys“, Jurgitos gėlių krautuvėlės/dirbtuvių savininkei poniai Jurgitai. Ypač dėkojo Kėdainių lenkų bendruomenės pirmininkei I. Duchovskai, kurios dėka į Lietuvą jau tryliktą kartą atvyksta ypač profesionalūs kolektyvai. Anot direktorės, paremdamos festivalį, paminėtos įmonės kartu prisidėjo ir prie pagrindinio festivalio tikslo – kurčiųjų  ir neprigirdinčiųjų  integracijos į visuomenę skatinimo bei socializacijos proceso gerinimo.

Laima LAPĖNIENĖ