Kai dėl nepriteklių šeimose dauguma miesto vaikų vasaros atostogas leido namuose ar tiesiog gatvėje, dešimt Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) mokinių turėjo išskirtinę galimybę stovyklauti Pasvalio rajone, Talkonių kaime esančiame ūkininko Justino Jankevičiaus ūkyje.
„Man tai buvo pats laimingiausias laikas šią vasarą: patyriau tiek daug džiugių emocijų, kad norėjosi visus apglėbti ir išbučiuoti,” – švytinčiomis iš džiaugsmo akimis įspūdžiais dalijosi viena šios stovyklos dalyvių – būsimoji aštuntokė Skaistė Cibulskaitė.
Idėja organizuoti tokio pobūdžio stovyklą gimė PKNPM direktorei Danutei Kriščiūnienei. Jai pritarė ūkininkai Algimantas, Justinas ir Žygimantas Jankevičiai su šeimomis, o dosniai prisidėjo prie jos įgyvendinimo tarptautinė agroverslo įmonė AB „Linas Agro”. „Tiesiog nuostabu, kad šioje įmonėje dirba tokie profesionalūs specialistai, kaip komunikacijos vadovė Jorinta Zolubaitė ir kiti, kurie puikiai supranta, kad tokio pobūdžio stovyklos vaikams su klausos negalia yra nepaprastai vertingos,”- akcentavo direktorė.
Pasak stovyklą koordinavusios D. Kriščiūnienės, svarbiausias tikslas buvo paskatinti klausos negalią turinčius mokinius rinktis žemdirbio specialybes, norą gyventi ir dirbti kaime. O norint, kad mokiniai praktiškai susipažintų su kasdieniais žemės ūkio darbais, pasėlių auginimo technologijomis bei jų priežiūra, žemės ūkio technika, paukščių, gyvulių bei bitininkystės pradžiamoksliu vien teorijos neneužtenka, viską reikia pamatyti savo akimis, paliesti rankomis, išbandyti ir pajausti.
Tam puikiai tiko Pasvalio rajone, Talkonių kaime esantis Jankevičių ūkis ir jų sodyba, kuri ne kartą buvo pripažinta gražiausia Lietuvos kaimo sodyba bei geranoriškai nusiteikę jo šeimininkai, kurie visos stovyklos metu vaikams skyrė labai daug dėmesio. Šeimos galva Algimantas Jankevičius aprodė ne tik išpuoselėtą sodybą, bet ir įvairiomis grūdinėmis kultūromis apsėtus laukus, visą naudojamą žemės ūkio techniką, kurios, kad būtų nudirbti įvairūs darbai, vaikai suskaičiavo virš 40 vienetų. Daugiausia džiaugsmo suteikdavo, kai buvo leidžiama kai kurias jų ir išbandyti. Tvartuose, kur auginami gyvuliukai ir paukščiai vaikai daug sužinojo apie jų priežiūrą, maitinimą. Sode mokiniai ne tik susipažino su įvairių vaismedžių rūšimis, sužinojo apie jų auginimą, priežiūrą, bet daugelį jų galėjo ir paragauti. Didelio susidomėjimo sulaukė ir daug įspūdžių paliko ėjimas „medaus keliu”. Juo lydėjo bitininkyste šiame ūkyje užsiimantis vyriausiasis A. Jankevičiaus sūnus Žygimantas. Kartu su juo vaikai dūmijo bites, stebėjo, kaip atrodo bičių motinėlė, sužinojo, koks jos vaidmuo avilyje, mokėsi akiuoti ir pjaustyti korius, stebėjo, kaip sukamas medus ir, žinoma, ragavo jo, kiek panorėję. Didžiausią įspūdį patyrė tie, kurie nepabijodavo leisti bitutėms ropinėti jų delnais: jie suvokė, kad jeigu prie bitutės liesis jai gero linkėdamas, ji niekada negels.
Pasak D. Kriščiūnienės, stovyklos pradžioje vaikai prisipažino neįsivaizduojantys, kaip tokiame dideliame ūkyje įmanoma suspėti nudirbti visus darbus, tačiau vyriausiasis iš trijų šio ūkio šeimininkų – Algimantas Jankevičius šypsodamasis vaikus nuramino: jei visi darbai yra daromi organizuotai, nuosekliai ir laiku – jokių problemų nekyla. Be to, pabrėžė jis, valdant tokį ūkį, labai svarbu yra komandinis darbas, todėl, kad ūkis klestėtų, darbuojasi ir jo abiejų sūnų šeimos.
PKNPM direktorė džiaugėsi, kad geranoriškų ūkininkų ir stovyklą finansavusios tarptautinės agroverslo įmonės AB „Linas Agro” dėka mokiniai turėjo galimybę pabūti kaime, susipažinti su ūkininko gyvenimo ritmu, darbais, patys įgyti darbo ūkyje patirties. „Vaikai buvo tiesiog lipte prilipę prie ūkininkų ir apipildavo vis naujais juos dominančiais klausimais,” – pasakojo direktorė. Tam, kad , tai ką pamatė ir patyrė, galėtų pasidalinti su draugais ir tėvais, stovykloje dalyvavę mokiniai įmonės dovanotu fotoaparatu fiksavo ūkininkų ir savo veiklą. Fotografuota medžiaga bus demonstruojama klasių valandėlių, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose, kalbant apie profesijų pasirinkimą.
„Kaskart vis labiau vystantis ir tobulėjant įvairiausioms technologijoms, norėtųsi jog nepamirštume, jog buvome ir esame žemdirbių tauta. Be to, nežiūrint visų technologijų progreso, imama suvokti, kad savo žemėje ir savo rankomis išauginti vaisiai, daržovės, ekologiška mėsa yra sveikiausia ir skaniausia. Norime ir skatiname, kad be įvairių specialybių mūsų mokyklos mokiniai rinktųsi ir su žemdirbyste susijusias profesijas. Todėl neabejoju, kad ši stovykla, kur vaikai galėjo pamatyti, paliesti, pajausti ir bent šiek tiek suvokti, kaip ir kuo gyvena žemę dirbantis žmogus, paliko jiems neišdildomą įspūdį, daug gerų emocijų ir gražių minčių,” – pažymėjo D. Kriščiūnienė.
Laima LAPĖNIENĖ
