Panevėžio kurčiųjų kultūros centro salėje (Taikos alėja, 11) vyko nekasdienis renginys – vakaronė, kurioje buvo pagerbta vyriausia Panevėžio miesto kurčiųjų bendruomenės atstovė – devyniasdešimtmetė Nijolė Rocytė – Leigienė. Nors dėl Covid – 19 pandemijos ir karantino gerokai išsiderino visi planai,  pasistūmėjo jubiliejai, visgi draugiška kurčiųjų bendruomenė buvo organizuota, nepabūgo susibėgti  paminėti iškilaus jubiliejaus.

Į salę buvo susirinkęs didelis būrys  kurčiųjų iš viso miesto. Panevėžio kurčiųjų kultūros centro vadovas Vilius Glušokas nuoširdžiai pasveikino gerbiamą Nijolę dovanėlėmis  –  ekologiškais odos ir asmens higienos rinkiniais. Palinkėjo ilgų ir gražių gyvenimo metų.  Po sveikinimų visi vaišinosi tortu „Vasara“, tarsi pratęsdami tą įspūdingą visomis prasmėmis laikotarpį, linkėdami jubiliatei pačių gražiausių metų.  

Į šventę buvo pakviesta Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė. Šia proga direktorė nuoširdžiai  pasveikino  jubiliatę ir pristatė mokslo projektą, vykdomą tenkinant Panevėžio miesto plėtros 2014 – 2020 metų strateginio plano 2.1.1.6. priemonę  „Remti švietimo, verslo ir vietinės valdžios partnerystę, orientuotą į mokinių verslumo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo skatinimą, mokslinius tyrimus, atitinkančius Panevėžio miesto poreikius“.  Pasidžiaugė, kad Panevėžio miesto savivaldybės mokslo projekto „Švietėjas, nešęs žmonėms viltį“ dalinio finansavimo ir Panevėžio Švč. Trejybės rektorato lėšomis buvo išleista Alfonso Lipniūno knyga „Lauko lelijos“. Papasakojo apie kun. A.Lipniūną, knygą padovanojo visiems šventės dalyviams .

Po sveikinimų Panevėžio kurčiųjų kultūros centro iliuzionistai Vilius Glušokas ir Michailas Chovanskis parodė ištaigingus ir visiškai naujus magijos triukus.

Tądien pats didžiausias dėmesys buvo skirtas garbingą jubiliejų švenčiančiai Nijolei Leigienei. Susijaudinusi jubiliatė sutiko trumpai papasakoti apie save. Teigė gimusi 1930 metų liepos 20 dieną Kaune, Žaliakalnio rajone, netoli Kristaus Prisikėlimo katedros, tarnautojų šeimoje. Motina buvo vokiečių kalbos vertėja, mokytoja, kilusi iš Kelmės rajono, o tėvas – aukšto laipsnio kariškis, kilęs iš Telšių. Užaugino tris dukras ir vieną brolį. Nijolė buvo antras vaikas šeimoje. Ji gimė kurčia. Gerbiama Nijolė Leigienė pasakojo, kad jos motina nuolat  lankydavo bažnyčią. Kartą per kunigo pamokslą sužinojo, kad 1938 metais Kaune, Muravos gatvėje, bus atidaroma pirmoji privati kurčiųjų mokykla. Motina greitai nusivedė aštuonių metų Nijolę į naujai atidaromą kurčiųjų mokyklą.

Nors jubiliatė minėjo devyniasdešimtmetį, bet galėjo pasigirti puikia atmintimi. Ji prisiminė, kad tuomet mokyklai vadovavo direktorius Jonas Vajėga, dirbo du mokytojai – Albina Sirgedienė ir Petronėlė bei viena auklėtoja (pavardžių neprisiminė). Pirmoji privati kurčiųjų mokykla turėjo bendrabutį ir valgyklą. Valgykla buvo įsikūrusi mokyklos rūsyje. Nijolė puikiai prisiminė savo mokinės aprangą. Mokykloje mergaitės privalėjo nešioti tamsiai mėlynos spalvos sijonus, bliuzeles  ir skrybėles, o berniukai – tokios pat spalvos uniformas ir kepures.

Ponia Nijolė turėjo daug šiltų prisiminimų apie pirmąją kurčiųjų mokyklą Kaune. Paminėjo, kaip direktorius Jonas Vajėga laikė ją ant rankų, nes ji buvo pati jauniausia mergaitė klasėje, kaip direktorius mėgo organizuoti kultūrinius renginius kurtiems vaikams. .. Nijolė nepamiršo ir gražių Vasario 16 – osios, Velykų, Kalėdų  švenčių,  nes šiuose renginiuose ne vieną kartą dalyvavo buvęs Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir jį lydintys policininkai su arklių kolona. Jubiliatė mintimis sugrįžo į vaikystę, prisiminė, kaip šioms šventėms ilgai repetavo, nes turėjo išmokti gražiai pasveikinti atvykusį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.

Paklausus apie šeimą, Nijolė teigė, kad ištekėjo 1949 metais liepos mėnesį. Gyveno Radviliškyje ir Šiauliuose. Užaugino dvi dukras, sulaukė dviejų vaikaičių, penkių provaikaičių. Vyresnioji dukra Lilija gyvena Utenoje. Dirbo dantų technike, dabar – parduotuvėje pramoninių prekių pardavėja. Jaunesnioji dukra Emilija gyvena Kernavėje. Dirbo režisiere, mėgo vaidinti teatruose, penkis metus dirbo Lietuvos kurčiųjų draugijos sporto komiteto generaline sekretore, o dabar yra senjora ir darbuojasi prie namo ir sodybos.

Daugiau nei 40 metų  (nuo 1979 metų rudens)  Nijolė gyvena Panevėžyje, kaip ji pati teigia – arčiau giminių. O giminės taip pat ženkliai „įsirašę“ į miesto istoriją. Vyresnioji sesuo Aldona Dobrovolskienė – daug metų vadovavo Panevėžio miesto kultūros skyriui. Nijolės pusbrolis Kryževičius – vadovavo Panevėžio miesto sporto komitetui. Dar Nijolės Valatkų giminės – medikai. Jie  dirbo Panevėžio mieste: vienas –  vidaus ligų gydytoju, kitas – chirurgu.

Graži šventė, jaukioje ir šiltoje aplinkoje baigėsi. Te šiandieniniame pasaulyje, kuris sukasi taip greitai, reikalaudamas nuolatinių permainų ir augimo, nesibaigia dėmesys ir atjauta žmogui.

Miela Nijole, gyvenimas yra gražus, nes visada, kiekvieną akimirką, pradedi gyventi iš naujo ir žinai, kad to, kas jau buvo – niekada taip pat nebus. Jūs per savo gražiai nugyventus devyniasdešimt metų patyrėte be galo daug nuostabių akimirkų, kurios, tarsi variklis, padėjo savimi vis labiau tikėti, kad galiu, sugebu, suprantu, įveiksiu… Linkime matyti saulės šviesą, kai kiti mato šešėlius ir pastebėti galimybes, kur kiti įžvelgia tik kliūtis. Linkime Jums dar daug gražių ir prasmingų gyvenimo metų.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė