Prieš vienuolika metų išlipus iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, argentinietį kunigą Domingo Avellaneda pasitiko toks stingdantis šaltis, kad jis pamanė patekęs į Sibirą. Dabar, iš saulėtų kraštų atvykusiam misionieriui lietuviška žiema jau įprastas reiškinys, lygiai taip pat, kaip ir lietuviški šaltibarščiai bei cepelinai. Įpratęs prie šalto klimato, riebaus maisto, išmokęs lietuvių kalbą, jis savo dvasios šviesa ir šiluma jau seniai sušildė visų nedidelio Pumpėnų miestelio (Pasvalio r.) gyventojų širdis, jaunimui tapo vedliu, įkvėpėju ar tiesiog nuoširdžiu draugu.
Tačiau tai tik keletas bendrų štrichų. Iš tiesų, prieš gerą dešimtmetį su dar keliais vienuoliais misionierias į nedidelį bažnytkaimį atvykęs kunigas vienuolis D. Avellaneda ne tik apvertė – gerąja prasme – ten gyvenančiųjų gyvenimus aukštyn kojomis, bet ir sulaužė lietuvių sąmonėje iki tol įaugusį rūstaus bei pamokslaujančio kunigo įvaizdį.
Šiandien Pumpėnuose ir aplinkui juos jau nieko nebestebina, kad vienuoliai misionieriai ne tik moko tikėjimo tiesų, bet kartu su miestelio jaunimu iškylauja gamtoje, žaidžia futbolą, važinėjasi dviračiais, vakarais geria arbatą, o savaitgaliais kepa picą ir sausainius.
Nenuostabu ir tai, kad jaunimą gražia veikla bendrystei jungiantis kunigas Domingo jau keleri metai yra kelių mokyklų: jungtinės Pumpėnų, Rinkūnų (Pasvalio r.) ir Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos tikybos mokytojas. O šiuo straipsniu, „Akiračio“ skaitytojams norima pasidžiaugti, kad prasminga veikla jaunų žmonių gyvenimus praturtinantis 36 metų kunigas D. Avellaneda nuo šių metų rugsėjo yra ir Panevėžio kurčiųjų neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos tikybos mokytojas. „Misionierišką veiklą Pumpėnuose vykdantį kunigą Domingo pažįstu nuo tada , kai jis atvyko į šią parapiją, nes Talkoniai (kaimas netoli Pumpėnų) yra mano močiutės gimtinė ir mano šeimą su šiuo kraštu sieja tvirtos sąsajos. Šioje bažnyčioje yra ir močiutės brolio kunigo kankinio A. Lipniūno bareljefas. Tankiai pamąstau, kad kunigą A.Lipniūną ir kunigą Domingo sieja nematomi saitai. Kunigas Domingo, kaip ir šviesios atminties kunigas A.Lipniūnas – spinduliuoja ramybe, neišsenkančia energija ir dvasingumu, turi daug sumanymų, yra tikras jaunimo lyderis, mokantis patraukti paskui save įvairaus amžiaus žmones. Svarbiausia, kad jo žodžiai nesiskiria nuo darbų,“- pažymėjo PKNPM direktorė Danutė Kriščiūnienė. Ji teigė, kad LR švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą, teko ieškoti tikybos mokytojo, nesunku buvo apsispręsti, ką kviesti į šią vietą. „Kai prieš du metus viename iš mokyklos renginių pamačiau, kaip vaikai buvo tiesiog lipte aplipę šį kunigą, abejonių dėl pasirinkimo neturėjau,“ – pabrėžė direktorė.
Kunigas D. Avellaneda mokykloje dirba su 1-10 klasių mokiniais ir , anot D. Kriščiūnienės, jam puikiai sekasi bendrauti su įvairių amžiaus grupių vaikais. Geros nuotaikos niekada nestokojantis dvasininkas sugeba gerai nuteikti kiekvieną.
Gražiai su mokiniais sutariantis: ne tik geru žodžiu, bet ir saldėsiais mažuosius apdalinantis kunigas sakė apgailestaujantis tik dėl to, kad priėmus komuniją ir sutvirtinimą, tėvai vaikų nebeskatina lankyti bažnyčios. Jo gimtojoje Argentinoje yra kitaip. Tai labai katalikiška šalis ir tėvai nuo pat mažens, kiekvieną sekmadienį eina su vaikais į bažnyčią, kad liudytų tikėjimą. D. Avellaneda sakė jau nuo septynerių metų žinojęs, kad bus kunigu ir tarnaus žmonėms. Iš penkių vaikų dvasinį kelią dar yra pasirinkusi ir viena jo sesuo. Vienuolystei atsidavusi mergina didžiausią dėmesį skiria kovai už abortų uždraudimą JAV. Kitos dvi seserys yra sukūrę šeimas, o ateinančiais metais vestuves planuoja ir Domingo brolis.
Penki vaikai augo verslininko ir advokatės šeimoje. Paklausus, ar daug Argentinoje yra tokių daugiavaikių šeimų, kunigas juokėsi, jog jam visą vaikystę buvo labai gėda prieš draugus, kad jis augo tokioje mažai vaikų turinčioje šeimoje. Jų šalyje šeimose vidutiniškai auga septyni, aštuoni vaikai. Liūdina Domingo ir lietuvių pomėgis girtuokliauti. Savo šeimoje ir giminėje jis nėra matęs nė vieno girto, pats taip pat nėra vartojęs alkoholio ir jam to visai nereikia. Savižudybė Argentinoje taip pat labai retas ir sunkiai suprantamas reiškinys, ko negalima pasakyti apie Lietuvą. Tokia problema, anot kunigo, kyla dėl silpno žmonių tikėjimo.
Paklausus, ar žadantis visam laikui likti Lietuvoje, lietuvių kalbą gerai išmokęs ir daug planų bei sumanymų turintis Domingo sakė, jog teisingiausias kelias – būtų tęsti pradėtus darbus, tačiau jo likimą sprendžia vadovybė. Vienas iš didžiausių kunigo sumanymų – pastatyti Panevėžyje dar vieną bažnyčią. Tam jau yra gautas dvasininkijos hierarchų palaiminimas, o pastato projektas pristatytas užsienio mecenatams.
Turintis parapiją, vadovaujantis, jaunimo ir patarnautojų grupėms, organizuojantis stovyklas, vedantis rekolekcijas, dirbantis Panevėžio moterų pataisos namų kapelionu ir dar dvejose mokyklose tikybos mokytoju, kunigas sakė , kad sutikdamas dirbti dar ir kurčiųjų mokykloje, žinojęs, kad bus sunku, tačiau pamatęs su kokiu džiaugsmu jį vaikai priėmė, dėl savo sprendimo nesigaili. „Aš taip pat džiaugiuosi, kad galiu dirbti skirtingose vietose ir visur esu gerai priimamas,“ – sakė D. Avellaneda.
Artėjančių šv. Kalėdų proga mokyklos ir visos Lietuvos kurčiųjų bendruomenei kunigas linkėjo dalintis ir praturtinti vieniems kitus ta meile, kuri slypi kiekvieno mūsų širdyse ir kurią gimęs Jėzus neša mums visiems.
Laima LAPĖNIENĖ
