Rugsėjo 26 –ąją Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) vyko renginys, skirtas Europos kalbų, Pasaulinei kurčiųjų, Tarptautinei  gestų kalbų  bei Tarptautinei vertėjų  dienoms paminėti.  Renginį organizavo PKNPM  ir Panevėžio Europos informacinis centras „Europe Direct“.

Renginyje dalyvavo ne tik PKNPM mokiniai, Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai ir mokytojai, senjorai, bet ir tautinių mažumų atstovai, suinteresuoti kalbų mokymusi, siekiantys pažinti Europos lingvistinę ir kultūrinę įvairovę, sužinoti apie ES, EDIC tinklą. Tądien buvo švenčiama Europos kalbų įvairovė ir skatinamas kalbų mokymasis.  

Mokykloje apsilankė Alina Misiūnienė, Panevėžio informacijos centro „Europe Direct“ direktorė. Perskaitė pranešimą apie kalbų įvairovę ir  pravedė viktoriną, o greičiausiai atsakiusius į klausimus – gausiai apdovanojo  prizais. Džiugu, kad aktyviai dalyvavo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. 

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie holokaustą ir tą siaubingą laiką bei jidiš kalba skaitė eilėraščius. Visus sugraudino jausmingas eilėraštis apie mamą. Svečias akcentavo, kad mama žydų tautoje yra labiausiai gerbiamas asmuo.

Regina Čirickaitė, Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio filialo lenkų kalbos mokytoja tiek lietuviškai, tiek lenkiškai pasakojo apie lenkų gimnaziją bei savo istoriją, kodėl ji mokosi lenkų kalbos. Jos studentų grupė buvo pati gausiausia. Visi studentai lenkų kalba pasipasakojo apie save, pomėgius ir kt. Valė Bilienė, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ viceprezidentė kalbėjo ne tik lenkiškai, bet ir prancūziškai, o  Virgilija Šalkauskienė  be lenkų kalbos dar puikiai ir vokiškai. 

Dalyvavo ir artimiausi „kaimynai“ –   „Saulėtekio“ progimnazijos moksleiviai: Trėja Skrupskytė, Saulė Monkeliūnaitė, Emilija Šlamaitė ir Jonas Grybė su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Anilioniene. Jie labai sklandžiai kalbėjo  anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Esame dėkingi už pagalbą, pakviečiant šiuos mokinius į renginį progimnazijos direktoriui Algirdui  Gedeikiui.

Pirmą sykį mokykloje lankėsi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos anglų ir švedų kalbų mokytojos metodininkės Laimutės Juodgudytės paskatinti  III gimnazijos  klasės (11 kl.) moksleiviai: Saulė Galeckaitė, Gerda Lipnevičiūtė, Domantas Majauskas, Aleksandras Krasnouchovas. Šie nuostabūs gimnazistai švedų kalbą mokosi tik pirmus metus, bet kalbėjo kaip tikri profesionalai. 

Labai džiaugėmės mokykloje sulaukę  ukrainiečių bendruomenės atstovės Vitos Ponomariovos, kuri lietuviškai ir ukrainietiškai skaitė ukrainiečių poeto, dailininko, rašytojo, etnografo, imperatoriaus menų akademijos akademiko, kūrusio  ukrainiečių ir rusų kalbomis Taraso Ševčenkos poeziją. Viešnia informavo, kad  jo literatūrinis palikimas yra laikomas modernios ukrainiečių literatūros pagrindu.

Nuoširdžiai dėkojame totorių bendruomenės atstovei Klarai  Bogatovai  už labai nuoširdų įdomų pasakojimą apie totorius  bei svarbius istorinius faktus, kaip totoriai atsidūrė Lietuvoje bei padovanotą totorių skanėstą.

Palmira Lukoševičienė, Panevėžio esperanto klubo „Revo“ narė, išsamiai papasakojo tiek esperanto, tiek lietuvių kalba apie Esperanto – labiausiai paplitusią dirbtinę kalbą. Ji informavo, kad Esperanto nėra (ir niekada nebuvo) gimtoji kalba jokiai tautai. Akcentavo, kad kalbos pavadinimas kilęs iš pseudonimo (Dr. Esperanto), kuriuo naudojosi kalbos kūrėjas L. L. Zamenhofas,  spausdindamas pirmą savo darbą šia tema. Kurdamas esperanto kalbą, Zamenhofas norėjo, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų pagalbine tarptautine kalba, antrąja kalba visiems pasaulyje, t. y. jis nenorėjo, kad ji pakeistų visas kitas kalbas, o tik palengvintų bendravimą tarp kalbančių skirtingomis kalbomis.

 Esame dėkingi Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininkei Vidai Kulikauskienei už nuoširdų bendradarbiavimą su mokykla, baltarusių bendruomenės atstovei Marijai Miknei – už geranorišką pagalbą. 

Renginio pirmąją dalį, skirtą Europos kalbų dienoms (ir ne tik), šiaurės aukštaičių kalba, skaitydama poeziją, užbaigė Panevėžio rajono šviesuolė žurnalistė Onutė Striškienė.

Tiek maži, tiek dideli džiaugėsi, kad renginyje skambėjo įvairios kalbos, svarbiausi žodžiai ir posakiai, kuriuos verta išmokti įvairiomis Europos bei lietuvių gestų kalbomis.

Antroji renginio dalis buvo skirta Pasaulinei kurčiųjų dienai, kuri šiemet švenčiama, paskelbiant Tarptautinę kurčiųjų savaitę, rugsėjo 24-30 dienomis. Auklėtoja Rūta Morozienė papasakojo apie lietuvių gestų kalbą, o kartu su kitais auklėtojais: Lijana Čipliene, Ramūnu Kabeliu bei Artūru Juknevičiumi – organizavo įdomius žaidimus, į kuriuos įsitraukė ne tik mokyklos mokiniai, bet ir svečiai. Buvo vedama gestų kalbos pamokėlė lietuvių, anglų, rusų, prancūzų gestų kalbomis, mokant pačius svarbiausius: pasisveikinimo, dėkingumo, jausmų raiškos ir kt. žodžius. Po pamokėlės  ir žaidimų buvo pasveikinti mokytojai ir darbuotojai, turintys klausos negalę bei Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Sandra Kemeraitienė ir darbuotojos su Tarptautine vertėjų diena.

 Savo prisiminimais apie mokyklinius metus pasidalino ilgametis sporto klubo „Vėjas“ veteranas Julius Barisevičius. Naujais magijos triukais stebino lietuvių gestų kalbos mokytojas ir bibliotekininkas, iliuzionistas Vilius Glušokas, visus sudomino jo surengta paroda su retais leidiniais.

 Visi džiaugėmės renginio rezultatais: mokiniai paskatinti mokytis kalbų ir taip turėti daugiau mokymosi ir įsidarbinimo galimybių, sustiprintas tarpkultūrinis supratimas, pagarba kalbų įvairovei. Lietuvių gestų kalbos pamokėlė, tikėtina, pagerins kurčiųjų integraciją.

Verta prisiminti, kad 1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasaulinę kurčiųjų dieną. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Šią savaitę kurčiųjų organizacijos visame pasaulyje rengia susitikimus, įvairius renginius, kuriuose kalbama, diskutuojama kurtiesiems aktualiomis temomis. Taip pat tuo siekiama atkreipti didesnį visuomenės dėmesį, dėti didesnes pastangas siekiant lygių teisių kurtiems žmonėms.

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.

Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė  Danutė Kriščiūnienė