Balandžio antroji – išskirtinė ir įsimintina diena Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM). Tądien mokykloje šventiškai paminėta Pasaulinė autizmo diena, kurią beveik prieš vienuolika su puse metų paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2007 metų gruodžio aštuonioliktąją. Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.
Mokyklos bendruomenė iškilmingai rinkosi lauke, Vitaminų sode, kur buvo pasodintas šiai dienai paminėti skirtas Supratingumo medis. Gražuolį riešutą padovanojo ir sodinti padėjo mokyklos savanoris ir bičiulis, 2018 metų panevėžietis Gintautas Šimkus. Visi – nuo ikimokyklinukų iki dešimtokų – norėjo medelį padėti užkasti ir palaistyti. Supratingumo medelis buvo papuoštas Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pagamintais melsvais lietaus lašeliais. Tądien Vitaminų sodą puošė ir pačių mažiausiųjų, vadovaujamų ikimokyklinio – priešmokyklinio ugdymo grupės mokytojos Astos Sviderskienės melsvi piešinukai tema „Į pasaulį žiūriu kiek kitaip“.
Autizmo dienos proga mokyklos erdves praturtino Panevėžio miesto moksleivių namų dailės būrelio mokinių, vadovaujamų mokytojos Birutės Sirtautienės piešinių paroda, nutapyta akrilu ant drobės tema „Gamta stebina mane“, socialinės pedagogės Editos Kazlauskienės, psichologo asistentės Jurgos Kulišauskaitės ir dailės mokytojos metodininkės Aušros Lazdauskienės su PKNPM bei kitų bendrojo lavinimo mokyklų mokiniais sukurti kūrybiniai darbai „Būkime draugiški“ bei „Draugystės sodas“.
Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė teigė, kad autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Palygino vaikus su drugeliais, kurie yra be galo įvairių spalvų ir dydžio, visi gražūs, bet ir visi reikalingi. Pasidžiaugė, kad šios dienos renginys nesibaigs medelio sodinimu ir puošimu. Iškilmingai pareiškė, kad šiandieną išsipildė mokinių didžiausia svajonė – mokykloje atsirado multisensorinis kambarys. Šios naujos edukacinės erdvės paskirtis – ne tik pasyviai ilsėtis, bet ir ugdytis bei tobulėti. Padėkojo daug prie šio kambario darbu ir iniciatyvomis prisidėjusiems antrokų Astijaus ir Tomuko tėveliams – Arui Pralgauskui ir Sauliui Kuosai, informacinių technologijų mokytojui Ramūnui Kabeliui, o ypač Panevėžio miesto savivaldybei už supratingumą ir skirtą finansavimą.
Suteikė žodį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei, mokyklos kuratorei Aušrai Gabrėnienei. Pasidžiaugė, kad renginyje dalyvauja atvykę net trys svečiai savanoriai iš Nyderlandų.
Pradinių klasių mokytojos metodininkės Gitos Gižienės vadovaujami pirmokai ir antrokai suskubo ištiesti ir perkirpti melsvą juostelę, simbolizuojančią multisensorinio kambario atidarymą. Mokinio Astijaus Pralgausko tėvelis Aras visus susirinkusius pavaišino skanumynais, į Šv. Velykų margučius panašiomis saldžiomis „bulvytėmis“ ir pakvietė dešimt mokinių Panevėžio kino centre „Garsas“ pažiūrėti dokumentinį filmą „Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“.
Netrukus grupelėmis vaikai su mokytojomis sugūžėjo apžiūrėti mokykloje atsiradusios pačios naujausios ir geidžiamiausia vietele tapsiančios – multisensorinio kambario. Vaikai, tarsi žinodami iš prigimties ką daryti, „nėrė“ į spalvingą vibracinį baseiną, neatitraukė akių nuo projektoriumi sukurto judančio „žvaigždėto dangaus“, didelio burbulų vamzdžio su „jūros gyventojais“. Dėka projektoriaus sukurtų spalvingų ir efektingų besikeičiančių gamtos vaizdų, žaidė su šviečiančiais plastikiniais pluoštais. Stebino tai, kad vaikai, būdami kurti ir negirdėdami savo balso, greitai pasidarė sau interaktyvią pramogą: noriai dainavo Karaokė į mikrofoną spalvų ir garso skyde su keturiais režimais, „tikrindami“ savo garso stiprumą.
Nors visus užbūrė, užliūliavo skambanti relaksacinė muzika, neleido užsimiršti, kad šiuo metu pasaulyje yra per 67 milijonai autistų, kuriems ypač reikalingas supratimas: tėvų (globėjų, rūpintojų), artimųjų, mokytojų, valdžios atstovų… ir tai, kad autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Tik teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos. O mūsų – jaunosios kartos ugdytojų tokia pareiga ir yra – kiek įmanoma įsiklausyti, suprasti ir jiems padėti…
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė
