Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją. (Kultūros pasas)
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) 6-10 klasių mokiniai pagal Kultūros paso paslaugą keliavo po Anykščių kraštą. Mokinius lydėjo 8 klasės vadovė, specialioji pedagogė Ramunė Šveistė, 9-10 klasės vadovė, anglų kalbos mokyta Rita Kasparienė ir sudopedagogė individualioms pratyboms vesti Palmira Stančauskienė. Aplankytas Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinis kompleksas: mediniai apžvalgos bokštai, galerija, viduramžių pilies kiemas, kuriame visi norintys išmėgino akies taiklumą ir rankų stiprumą šaudant iš lankų, mėtant ietį, pasimatavo XIII–XIV a. pilies karių aprangą ir ginkluotę, archeologinėje perkasoje ieškojo praeities dirbinių. Išbandė senovinius stalo žaidimus. Žaisdami mokėsi ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, lavino loginį, strateginį mąstymą, bei bendravimo įgūdžius.
Po rimtos edukacinės veiklos skubėjome važiuoti į Labirintų parką, kuriame laukė net šeši skirtingi labirintai, šokinėjimo pagalvė, linksmieji kalneliai – nusileidimas padangomis, žaliųjų skulptūrų parkas, šaudykla, net dekoratyviniai triušiai ir paukščiai. Atidavę jėgas pramogoms, pasistiprinome užkandinėje.
Nors Arklio muziejų pasiekėme jau vakarop, pakankamai daug emocijų sukėlė teritorijoje esančios medinės sūpynės, puoštos žirgais. Supomės, sėdėjom, žaidėm ir išvykome tik tada, kai visi ,,žirgai‘‘ buvo išjodinėti! Turbūt pačios geriausios patirtys būna tos, kai nieko ypatingo nesitiki, o išeini pilnas gerų emocijų. Toks buvo apsilankymas Arklio muziejuje, kuris yra toks vienintelis Baltijos šalyse.
Kelionė namo taip pat neprailgo – nuostabiais gamtovaizdžiais lepino Anykščių krašto miškai, nelygus reljefas. Išvykos dalyviai tyliai dalinosi įspūdžiais.
Pasak mokyklos direktorės Danutės Kriščiūnienės, tokios išvykos, kada vaikai visą dieną gali praleisti gamtos prieglobstyje, gerina jų emocinę būklę ir psichinę sveikatą. „Ne veltui LR Seimas 2020 – uosius paskelbė Vaikų emocinės gerovės metais. Tuo buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, gerinti vaikų psichikos sveikatą bei gerovę, kuriant sveikesnę, laimingesnę visuomenę. Jei bus laimingas vaikas, esantis šalia, bus laimingesnė ir visuomenė“, – teigė direktorė.
Išvyka buvo informatyvi ir įdomi savo įvairove. Mokiniai grįžo ne tik kupini teigiamų emocijų ir įspūdžių, bet ir praturtinę savo žinių bagažą.
Palmira Stančauskienė, PKNPM surdopedagogė metodininkė individualioms pratyboms vesti