Šiandieniniai penkiasdešimtmečiai yra gyvenę laikotarpiu, kai nebuvo pilnos parduotuvių lentynos, todėl kaupėme viską. Neišmesdavome nebemadingo ar tapusio pernelyg siauru rūbelio. Pirmiausia jį apžiūrėdavome ir iškarpydavome viską, kas galėjo būti panaudota antrąkart. Tai ir užtrauktukai, sagutės, spalvingos etiketės.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) paskelbus, kad pradinukų popietei reikalingos sagos, kolektyvas atsiliepė į kvietimą kaip niekada aktyviai. Buvo atnešta apie aštuoni litrai sagų! Nuo statybų likusių poliretano plokščių likučius informacinių technologijų mokytojas ir bendrabučio auklėtojas Ramūnas Kabelis pavertė taisyklingų formų stačiakampiais pagrindais, kuriuos jau buvo nesunku nudažyti akriliniu dailininkų naudojamu gruntu, sumaišytu su guašu. Kai popietę mažieji susirinko į salę ir išvydo parengtas priemones, galvojo, kad tai jau yra darbelių paroda, nes nudažyti būsimų paveikslų pagrindai buvo ryškūs, spalvingi, žaismingi, o pilnos dėžutės sagų neleido smalsiems vaikams ramiai laukti darbų pradžios.
Tačiau popietės sumanytoja surdopedagogė Palmira Stančauskienė dar kvietė susipažinti su sagų įvairove – kelių dešimtmečių senumo, retų spalvų, neįprastų medžiagų. Vaikai stebėjosi sagomis, kurios spindėjo tikru auksu ar sidabru, ant kurių puikavosi šeimų herbai, paviršius priminė kaulą, akmenį ar šilkinį audinį. Informacinių technologijų pagalba popietės dalyviai peržiūrėjo įprastus kasdienius daiktus, iš kurių ruošėsi pagaminti darbelius.
Liko smagiausias darbas – savarankiškai pasirinkti patinkantį pagrindą, įsivaizduoti objektą, kurį norės sukurti, atsirinkti tinkamos spalvos sagas ir imtis veiklos. Padedami pradinių klasių mokytojų – Laimutės Lazdauskienės, Laimos Palionienės, Irenos Matuzevičienės ir lietuvių gestų kalbos mokytojos Lijanos Čiplienės – mažieji rinkosi priemones, susikaupę bandė pieštukais eskizuoti ir, gavę pritarimą, bandyti įklijuoti pirmąsias sagas.
Ši veikla dėkinga tuo, kad nepavykus (neteisingai įspaudus ar pasirinkus ne tos spalvos sagą), tuoj pat galima viską pataisyti: paimti didesnę ar kitos spalvos sagą, ją pastumti tolėliau ir panašiai. Net jei apsirikęs draugas ,,pasiskolino‘‘ tau jau priklausančią sagą, galima ją mandagiai išlupti iš jo darbelio ir dirbti toliau… Taigi, ugdėme mandagumą, draugiškumą, kruopštumą, kantrybę ir kūrybiškumą.
Pavykusiais darbeliais pasidžiaugėme patys, o vasario 14 dieną tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimo metu leisime jais pasidžiaugti ir mokyklos bendruomenei. Darbelių paroda bus eksponuojama PKNPM III-iojo aukšto salėje.
PKNPM surdopedagogė Palmira Stančauskienė