Tikslai ir uždaviniai

Print This Page

PANEVĖŽIO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2011-2012 M.M. PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PLANAS

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Tikslas – organizuoti ugdymo procesą, užtikrinantį ugdymo kokybės gerinimą ir sudarantį galimybes kiekvienam ugdytiniui įgyti kompetencijų, žinių, gebėjimų bei nuostatų, susietų su socialine ir mokinių gyvenimo aplinka.

Uždaviniai:

1.Sieti ugdymo turinį ir procesą su mokinių patirtimi ir jų gyvenamosios aplinkos poreikiais.

2.Tobulinti informacinius mokinių gebėjimus ir mokymąsi mokytis.

3.Siekti kultūrinio sąmoningumo, darnaus vystymosi, mokant sveikos gyvensenos ir ugdant bei ugdantis tinkamus gyvenimo įgūdžius.

4.Stiprinti mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą bei tarpusavio pagalbą.

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

  1. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d. Vienų mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę.

  2. 2011–2012 mokslo metais ugdomasis procesas prasideda 2011 m. rugsėjo 1 d., baigiamas 2012 m. gegužės 29 d.;

  3. Ugdomojo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos: rudens atostogoms – 5 mokymosi dienos, žiemos atostogoms – 10, pavasario – 5.

  4. Atostogų trukmė mokymosi dienomis 2011–2012 mokslo metais:

Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Į mokyklą

Rudens

2011-10-31

2011-11-04

2011-11-07

Žiemos (Kalėdų)

2011-12-23

2012-01-09

2012-01-10

Pavasario (Velykų)

2012-04-02

2012-04-06

2012-04-10

Papildomos atostogos (P,1-4,5 klasių mokiniams)

2012-01-11

2012-01-13

2012-01-16

Papildomos atostogos (P,1-4,5 klasių mokiniams)

2012-02-17

2012-02-24

2012-02-27

Vasaros atostogos (P,1-4,5 klasių mokiniams)

2012-05-30

2012-08-31

2012-09-01

  1. Ugdymo proceso 10 dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių.

  2. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą mokiniai gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos direktorius, suderinęs su mokyklos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

  3. Pradinio ugdymo programos ir atskirų dalykų ugdymo organizavimas

Pradinio ugdymo dalykų ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę (BUP 20.4.3):

P -1-2 klasė

3 klasė

4 klasė

P

1

P-1-2

2

Dorinis ugdymas (tikyba )

-

1

1

1
Lietuvių kalba (valstybinė)

2

6

2

8

8
Komunikacinė veikla

1

Lietuvių gestų kalba

1

2

1

2

2
Matematika

4

1

5

5
Pasaulio pažinimas

2

2

2
Pažintinė veikla

1

Dailė (meninė veikla)

1

1

1
Dalykinė praktinė veikla

2

1

3

3
Muzikos ritmika

2

2

2

Kūno kultūra

2

3

3

Iš viso:

3

2

22

5

27

27

  1. Ugdymo(si) valandų skaičių klasei per savaitę sudaro minimalus pamokų skaičius mokiniui.

  2. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

  3. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitais būdais. pvz.: projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.).

  4. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: P,1 – oje klasėje – 35 min., 2–4 – ose klasėse – 45 min. Numatomos 10 minučių pertraukos, skirtos mokinių poilsiui. 40 min. pietų pertrauka mokiniams.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją pradinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008 Nr. 99-3848).

  2. Dorinio ugdymo organizavimas:

15.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

  1. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

14.1. kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę, sudaromos sąlygos bendrabutyje gyvenantiems mokiniams ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę aktyvaus judėjimo pratybos, numatytos mokinių dienos rėžime..

14.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

  1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama:

15.1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, Mokinių mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamųjų programų (2008) pradmenys; mokyklos pasirinkta prevencinė programa Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas“.

IV. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa.

  2. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas Parengiamosios klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).

  3. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

20.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

20.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

20.3. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas.

  1. Informacija apie mokymosi rezultatus (testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.).

  2. Pradinių klasių mokytojai renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdą -pasiekimų knygelę, suderintą mokyklos metodinėje taryboje.

  3. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

21.1. Pradinio ugdymo dienyne ar pradinio ugdymo dienyne (jungtinėms klasėms) (toliau – Dienynas), išleistame vadovaujantis Pradinio ugdymo dienyno forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879).

  1. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“.

  2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“.

  3. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas jei mokinys keičia mokymo įstaigą, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

  4. Vertinant pradinių klasių mokinių pažangą ir pasiekimus nenaudojami pažymių pakaitai (ženklai, simboliai, raidės, taškai ir pan.).

V. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

  1. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinimas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115). Neformaliajam vaikų švietimo organizavimui skiriamos 2 val. „Muzikavimo studija”.

VI. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

  1. Klasės jungiamos vadovaujantis Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-35-3510).

  2. Jungiamos trys klasės: parengiamoji, pirma ir antra.

VII. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas.

  2. Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą pritaiko (modifikuoja, adaptuoja ar rengia individualią programą) mokytojas atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, vaiko gerovės komisijos, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

  3. Gali nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos nuo 5 klasės (kurtieji ir neprigirdintys, turintys autizmą (normalaus intelekto).

  4. Gali nesimokyti muzikos (sutrikusios klausos mokiniai), o kurtieji visai nesimoko muzikos.

  5. Gali būti atleidžiami nuo technologijų pamokų (judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai).

VIII. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal Bendrąją programą arba modifikuotą specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Bendrojo plano 36 -37 punktų nuostatomis.

  2. Mokinio, kuris mokosi pagal individualią, adaptuotą, specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar specialiojo pradinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimai vertinami pagal šiose programose numatytus pasiekimus.

IX. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1780 (Žin., 2005, Nr. 107-3938).

  2. Mokykloje mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

X. SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PARENGIAMOSIOS KLASĖS, SKIRTOS KURTIEMS IR NEPRIGIRDINTIEMS MOKINIAMS, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Mokinių, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (kurtiems ir neprigirdintiems, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei, kurios ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktuose 1–2 klasių ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per savaitę vieniems metams. Atskiriems dalykams numatytas pamokų skaičius gali būti keičiamas, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui minimalų privalomų pamokų skaičių per savaitę.

  2. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais:

39.1. parengiamosios klasės kurtiems ir neprigirdintiems vaikams:

39.2. vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos 8 pamokos per savaitę, kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba, bendravimas ir viena savaitinė pamoka lietuvių gestų kalbai mokyti;

39.3. pažintinės veiklos pamokos apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si) formavimą 6 pamokos per savaitę;

39.4.meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas (3 pamokos per savaitę);

39.5. dalykinei praktinei veiklai skiriamos 2 pamokos per savaitę;

39.6. kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę;

39.7. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.

  1. Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacinės ir pažintinės veiklos pamokas (specialiųjų pratybų ir minėtų pamokų turinys turi derėti).

XI. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE

  1. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

  2. Kurčią ar neprigirdintį vaiką namie ugdantis surdopedagogas ar logopedas, atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį, kartu su tėvais (globėjais) individualiai pritaiko mokiniui programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus (globėjų).

 

 

XII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, NETURINČIŲ INTELEKTO SUTRIKIMŲ MOKINIŲ UGDYMAS

  1. Sutrikusios klausos mokiniams (kurtiesiems ir neprigirdintiesiems) ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais. Mokykla, atsižvelgdama į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti sakytine kalba ar lietuvių gestų kalba, ugdymo plane skiria:

43.1. Lietuvių gestų kalbai 2 pamokas, lietuvių (valstybinei) kalbai 8 pamokas, dalykinei praktinei veiklai 3 pamokas (vietoj dailės ir technologijų pamokų), dailei – 1 pamoką, muzikinei ritmikai – 2 pamokas (vietoj muzikos).

43.2. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms – 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 3 pamokas) kiekvienam mokiniui per savaitę. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per lietuvių kalbos pamokas ar po pamokų (pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti).

  1. Kurtieji ir neprigirdintieji mokomi totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų) pageidavimus.

  2. Kurčneregių mokinių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1332. Ugdyti kurčneregį gali tiflopedagogas arba surdopedagogas, turintis specialųjį pasirengimą, pagal individualiai sudarytą programą.

 

X1II 2011–2012 METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

  1. Ugdymo proceso trukmė savaitėmis – 35, ugdymo proceso pabaiga birželio 8 d.

Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Į mokyklą

Rudens

2011-10-31

2011-11-04

2011-11-07

Žiemos (Kalėdų)

2011-12-23

2012-01-09

2012-01-10

Pavasario (Velykų)

2012-04-02

2012-04-06

2012-04-10

Vasaros atostogos prasideda

2012-06-11

2012-08-31

2012-09-01

  1. Ugdymo procesas mokykloje gali būti organizuojamas ne tik pamokų, bet ir kitomis formomis (pvz.: projekto, ekskursijos ir kt.), nei numatoma Bendruosiuose ugdymo planuose. Pasirinktas ugdymo proceso organizavimas neturi prieštarauti teisės aktams, reglamentuojantiems mokyklos veiklą, ir turi būti suderintas su mokyklos savininku ar įgaliota institucija.

  2. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais.

  3. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

XIV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

  1. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas, aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene.

  2. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas, mokyklos bendruomenės renginius, aplinkotyros, aplinkotvarkos, kraštotyros veiklą ugdant meilę ir pagarbą savo gyvenamajai, gimtajai vietai.

  3. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

 

XV. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

  1. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

  2. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje:

54.1. tam tikriems tikslams pasiekti (pvz.: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti);

54.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kurią galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

  1. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

XVI. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

  1. Mokykla gali intensyvinti atskirų dalykų mokymą. Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems metams nustatytą pamokų skaičių gali skirti vieniems metams ar trumpesniam laikotarpiui ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekti per metus ar trumpesnį laikotarpį. Dalyko pamokos gali būti intensyvinamos ir per savaitę. 10 kl. skiriamos 9 val. lietuvių (valstybinei kalbai) mokyti.

  2. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo pagal pagrindinio ugdymo programą priima mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius.

XVII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Ugdymo procese turėtų vyrauti mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar patobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

  2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

  3. Ugdymo procese turėtų vyrauti mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

  4. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

  5. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

62.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

62.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

62.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka (tėvų susirinkimuose, klasės susirinkimuose, pokalbiuose ir kt.);

62.4. numato būdus ir galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus.

  1. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

  2. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

  3. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“ (tikyba, kūno kultūra). Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

  4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

  5. Užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

XVIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

  1. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115). Neformalus ugdymas neorganizuojamas.

XIX. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Mokykla skiria adaptacinį laikotarpį 5 kl. mokiniams. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami vieną mėnesį.

  2. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.

XX. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

  1. Jungtinei klasei, kurioje mokosi 5–6 klasių mokiniai, skiriama 33 pamokos.

XXI. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų pats mokinys renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką.

  2. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka užsienio kalbą.

  3. Matematika:

74.1. organizuojant matematinį ugdymą rekomenduojama ugdymo procese pasitelkti informacines technologijas, siekiant paspartinti rutininių procedūrų atlikimą ir mokymo vaizdumo užtikrinimą;

74.2. daugiau dėmesio skirti matematinio mąstymo ir problemų sprendimų gebėjimams ugdyti;

74.3. ugdyti mokinių darbo kultūrą, mokant užduotis atlikti kokybiškai, nuosekliai, racionaliai, glaustai, tvarkingai.

  1. Gamtos mokslai:

75.1. naudoti šiuolaikines mokymo (si) strategijas, kurios padėtų spręsti mokinių pasiekimų skirtumus, sudaryti galimybes patiems mokiniams tyrinėti gamtamokslines problemas ir reiškinius, nagrinėti gamtos mokslų taikymo pavyzdžius, diskutuoti apie gamtos mokslų ir technologijų raidos perspektyvas, pažinti šios srities profesijas; 16 112.1.3. didinti mokymo veiksmingumą naudojant pamokose informacines technologijas informacijos internete paieškai ir tinkamai ją naudoti, mokantis virtualioje erdvėje;

  1. Technologijos:

76.1. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, galima siūlyti rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos kuriamą ugdymo turinį. Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems Pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje.

76.2. Mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, technologijų programų turinį gali derinti su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa, o jai įgyvendinti naudotis profesinio mokymo baze.

76.3. Technologijų pamokos jungiamos 5-6-7 kl., 8-9 kl., 10 kl.

  1. Kūno kultūra:

77.1. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandaos per savaitę, sudaromos sąlygas bendrabutyje gyvenantiems mokiniams aktyvaus judėjimo pratybas, numatytas bendrabučio dienos rėžime.

77.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

77.3. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

  1. Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui 5 -6 kl.-33 pamokos, 7 kl. – 31, 8 kl. – 32, 9 ir 10 kl. – 33.

  1. Pagrindinio ugdymo programos vykdymas.

Dalykui skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Dalykas

5-6 kl.

7 kl.

8 kl.

9 kl.

10 kl.

5

5-6

6

Dorinis ugdymas (tikyba)

1

1

1

1

1

Lietuvių kalba (valstybinė)

2

8

2

8

8

8

9

Užsienio kalba

3

3

3

3

3

Lietuvių gestų kalba

2

2

2

2

2

Matematika

1

4

1

4

4

4

4

Gamta ir žmogus

2

Biologija

2

1

1

2

Fizika

1

2

2

1

Chemija

2

2

2

Informacinės technologijos

1

1

1

1

1

Istorija

2

2

2

2

2

Pilietiškumo pagrindai

1

Geografija

2

2

1

2

Ekonomika

1

Dailė

1

1

1

1

1

Technologijos

2

2

1

1

1

Kūno kultūra

3

2

2

2

2

Žmogaus sauga

1

Iš viso:

3

30

3

31

32

33

33

  1. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu.

XXII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir galias, bei vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

  2. Mokiniai, turintys klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), kochlearinių implantų naudotojai, turintys įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir ribotą ar nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir padėties (išskyrus lengvus) sutrikimų, taip pat turintys mokymosi sunkumų, dėl nepalankios aplinkos, – mokosi tik vienos užsienio kalbos. Tai sprendžia vaiko gerovės komisija, remdamasi pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis.

  3. Kompleksinių negalių ir/ar kompleksinių sutrikimų turintys kurtieji ir neprigirdintys mokiniai gali nesimokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti.

  4. Mokiniai, turintys klausos sutrikimų (išskyrus nežymius), nesimoko muzikos.

  5. Judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali nesimokyti technologijų.

  6. Mokiniai nuo fizikos, chemijos, technologijų, muzikos ar užsienio kalbos (vienos ar abiejų) atleidžiami vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 176 punktu ir mokyklos vadovo įsakymu.

 

XXIII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Mokinių, kurie mokosi pagal pritaikytas bendrojo ugdymo programas, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šiose programose numatytus pasiekimus.

XXIV. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Specialiąją pedagoginę pagalbą mokykla organizuoja ir teikia švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

  2. Specialioji pagalba teikiama mokiniui, turinčiam negalių/sutrikimų ir kuriam jos reikia:

89.1. teikiamos mokytojo padėjėjo, gestų kalbos vertėjo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, surdopedagogų ir kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą;

XXV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS TURINČIUS INTELEKTO SUTRIKIMUS) IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

  1. Sutrikusios klausos mokiniams ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 117 ar 159 punktu:

91.1. atsižvelgus į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

92.2. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokinių ugdymo plane turi būti skiriama: lietuvių gestų kalbai 2 pamokos, lietuvių kalbai 8 pamokos;

94.3. kurtieji ir neprigirdintieji mokomi totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgus į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;

94.4. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama 5 klasėje 2 pamokos, 6–10 klasėse – po 1 pamoką per savaitę, kochlearinių implantų naudotojams – po 2 pamokas per savaitę. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti. Pratybos 5 ir 6 klasėse vedamos per lietuvių kalbos pamokas, kitose klasėse – ne pamokų metu.

 

SUDERINTA:

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų

pagrindinės Mokyklos tarybos 2011 m. gegužės 4 d.

posėdžio nutarimu Nr. MT-06