Spalio 31 – ąją – Visų Šventųjų ir mirusiųjų atminimo dienų išvakarėse – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokytojai kartu su „Sraigių sodo“ įkūrėju Gintautu Šimkumi vyko į edukacinę kelionę. Svarbiausias tikslas – aplankyti Krekenavos regioninį parką, karaimų kapines ir šiaudinius statinius Naujamiestyje. Kelionei vadovavo mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.

Pakeliui į kapines aplankėme šiaudinę trobelę Naujamiestyje. Apie ją, kaip unikaliausią vietos bendruomenės kūrybinį darbą, papasakojo surdopedagogė Genutė Sutkuvienė. Džiugu, kad namelis ir sodas šį rudenį nebus sudeginti, jais bus galima pasigėrėti ilgesnį laiką.

Apie karaimų laidojimo papročius papasakojo karaimų tautybės vietos gyventojai Joana Samulevičiūtė ir Jonas Samulevičius. Žvakių ant savo artimųjų kapų karaimai nedegina. Lankydamiesi kapinėse jie kapą paliečia savo nosine – taip stengiasi išlaikyti ryšį su mirusiais giminaičiais. Meldžiasi stovėdami už paminklo (galvūgalyje), kad nemestų šešėlio ant kapo. Artimieji uždega žvakę namuose atmindami mirties dieną ir liepos mėnesį, kai minima mirusiųjų pagerbimo diena.

Joana ir Jonas nuvedė prie literatų Š.Lopato (1904 – 1923 m.) ir J.Malecko (1889 – 1952 m.) kapų. Papasakojo apie jauno poeto tragišką žūtį. Š.Lopato nužudė eigulys, bijodamas atsakomybės už išeikvotą mišką.

Ant seniausių paminklų karaimų kapinėse užrašai hebrajiški, o ant naujesnių rašoma lotyniškomis raidėmis. Namuose Joana ir Jonas kalbasi karaimų kalba. Išmokti pavyko tik pasisveikinimo žodį „kun jakši,” kuris reiškia „laba diena.” Nuostabu, kad dar kunigaikščio Vytauto atvežti karaimai į Lietuvą išlaikė savo kalbą ir tradicijas. Mes karaimus išmokėme keletą lietuviškų gestų.

Mokytojai Naujamiestyje užsuko į galeriją, kurioje eksponuojama jubiliejinė pedagogo Daliaus Dirsės tapybos paroda, aplankė mokyklos rėmėjus – Naujamiesčio dekoratyvinių augalų ūkio vadovę Sigitą Pūrienę. Po to vykome į Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą. Daug sužinojome apie regioninį parką, kuriame džiugina akį terasinis Nevėžio slėnis. Iš 30 metrų apžvalgos bokšto pasidairėme po Maironio apdainuotą ir knygnešių išvaikščiotą kraštą, “inauguravome” naujas mokytojas: istorikę Laimutę Rutkauskienę ir tikybos specialistę Virginiją Žiugždaitę bei vairuotoją Tomą Kalpoką. Jiems buvo įteikti mokinių pagaminti servetėlių komplektai bei lietuviškų gestų daktilinė abėcėlė.

Įdomu buvo prieš Vėlines sužinoti apie karaimų laidojimo papročius, pasižvalgyti po Nevėžio kraštą, pasisvečiuoti kolegės G.Sutkuvienės sodyboje, prie garuojančios arbatos aptarti kūrybinius sumanymus.

Mokytoja Laimutė Beinarauskienė