Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio- priešmokyklinio ugdymo grupės ir P – 4 klasių mokiniai su mokytojomis –  projekto organizatorėmis: Asta Sviderskiene, Irena Matuzevičiene, Laimute Lazdauskiene ir Gita Gižiene vėl džiaugiasi įdomia, įsimintina projektine savaite “Keliavom, keliaujam, keliausim“.  Šįkart  – pažintis su transporto priemonėmis.        

         Norėdamos mažiesiems priminti, kad į pirmąsias keliones žmones vežė arkliai, projektinę kelionę balandžio 15 dieną pradėjome pažintimi su jais. 

          Nuvykus į Molainių kaimą Panevėžio rajone, mus pasitiko besišypsanti žirgyno savininkė – Daiva Zavadskienė, kuri papasakojo, kad šiuo metu žirgyne  gyvena 7 įvairaus amžiaus  žirgai. Sužinojome, kad prieš daugybę metų gyvenę arkliai buvo nedideli, baikštūs, mito žole, turėjo penkis pirštus, o ne kanopas. Senovėje arklius turėjo beveik kiekviena šeima. Paklausę, kuo žirgas skiriasi nuo arklio, išgirdome atsakymą, kad – niekuo.  Tai mes dabar įpratę manyti, kad arkliai yra darbui naudojami, o žirgai – pramogoms, jodinėjimui, sportui.

          Į žirgyno arklides atėjome ne tuščiomis, o nešini dovanomis žirgams. Buvo tikra „puota“ – vaikai maitino gražuolius obuoliais, morkomis, duona.  Netrukome įsitikinti, kad arkliai – labai meilūs, protingi, jautrūs ir nepakartojamo grožio gyvūnai.    

          Turėjome galimybę ne tik pamatyti, paglostyti, pamaitinti, bet ir, tvirtai įsitaisę balne, pasijusti tikrais jojikais. Jojo visi: vieni drąsiai, kiti su nedidele baime. Šypsena ir šūksniai, jojant nuokalne, lydėjo visus mūsų  jojikus. Nuotaikos nesugadino net stiprus vėjas.

          Nuoširdžiai dėkojame žirgyno savininkei Daivai Zavadskienei už  įdomią pažintį su žirgais, taip pat šauniosioms mūsų pagalbininkėms mokytojo padėjėjai Galinai Rogačienei ir vairuotojai Jurgitai Stogytei.

         Manome, kad į žirgyną sugrįšim dar ne kartą…

Projekto organizatorių vardu – surdopedagogė metodininkė (pradinių klasių) Laimutė Lazdauskienė