Laša laikas greičiau už lietų…. Ne sekundėmis laša, ne minutėmis, ne valandomis – darbais, planais ir svajonėmis. Rytdienos ilgesiu ir viltimi, kad bus gerai ir geriau. Kūlvirsčiais lekiančia kasdienybe ir stabtelėjimais šventėse…
Šiandien šventė ketvirtoje klasėje. Nelinksma šventė… Šilti ir gražūs žodžiai mokytojai, drėgnos mokytojos akys… Taip jau nutinka, kai penkerius metus iš eilės kas rytą tari – „Labas rytas, vaikai!” ir išgirsti – „Labas rytas, mokytoja!” Matai žybsinčias akutes, jauti mielų širdelių tuksėjimą. Užaugo ir sparnus pakėlė dar viena ketvirtokų laida. Sakoma, kad žmogus nuo žemės pakyla dviem sparnais – nuoširdumu ir širdies gerumu.
„Mieli mano vaikai, visada būsite laukiami – atbėkit, jei tik panorėsite, galėsite pasidalinti savo džiaugsmu, nerimu, nuplauti liūdesį… Linkiu Jums svaigaus skrydžio!..”
Surdopedagogė metodininkė (pradinių klasių) Laima Lazdauskienė
